Kaip ir kiekvienam įpročiui išsiugdyti, taip ir šiam reikia maždaug trijų savaičių. Taigi būkite kantrūs. Pradžioje gal teks padirbėti, o vėliau tą darysite noriai. Svarbu, kad šią praktiką prisitaikytumėte pagal save – pagal tai, kaip jaučiate, kokių poreikių turite, kokie esate. Žmonės labai skirtingi, tad ir vieno „priėjimo“ prie dėkingumo nėra.
Gėris aplink jus
Dėkingumo išsiugdymą galima suskirstyti į keletą etapų. Pirmiausia, ką turite pradėti daryti, tai išmokti pastebėti gerus dalykus jūsų kasdieniame gyvenime.
Kiekvienos dienos pabaigoje apgalvokite ir susirašykite, už kokius penkis dalykus esate dėkingi. Tai gali būti ilgalaikiai dalykai, tokie kaip „džiaugiuosi, kad galiu matyti mylimus žmones, girdėti gražiausią muziką“ ar „džiaugiuosi, kad turiu vaikų, jie – svarbiausi mano gyvenime“, iki paprastų vienkartinių „džiaugiuosi, kad šiandien rytą gerta kapučino kava buvo kaip niekada skani“ ir pan.
Stebėkite užrašus, ar nesikartojate. Svarbu įtraukti naujus gerus dalykus, o ne koncentruotis ties tais pačiais.
Stenkitės rašyti detaliau, kad tikrai suvoktumėte, jog tai geri dalykai, o ne kad dėkingumas atrodytų kaip mechaninis veiksmas. Vartokite savo kalboje ir aprašymuose daugiau pozityvių žodžių, tokių kaip „džiaugiuosi“, „dėkinga(-s)“, „dėkingumas“, „gėris“, „šviesa“, „gerumas“, „teigiamas“, „gera“, „dovana“, „dalijimasis“, „sėkmė“, „gausa“, „patinka“ ir pan.
Šių žodžių ypač reikia tose situacijose, kurios jums nepatinka. Bandykite atrasti jose ką nors teigiamo. Žmonės paprastai linkę vartoti šių žodžių antonimus, todėl svarbu pakeisti žodyną, kad „neužsiciklintumėte“ ties blogais dalykais.
Beje, galite stebėti ir jūsų aplinkos žmonėms nutinkančius gerus dalykus ir tuo nuoširdžiai pasidžiaugti.
Praeities gėris
Tai irgi svarbu – raskite laiko apmąstyti, kas jūsų gyvenime jau yra nutikę gero. O jei nutiko kažkas blogo, galbūt, žvelgiant iš laiko perspektyvos, tai išsivystė į gera? O jei ir neišsivystė, priimkite tai kaip pamoką – kaip dovaną, kuri ko nors išmokė.
Tiesioginė padėka kitiems
Ne tik stebėkite aplinką ir užsirašinėkite pozityvius dalykus, bet ir, esant progai, padėkokite už juos Dievui ar žmonėms, kurie susiję su tuo gėriu. Tai gali būti ir nepažįstami žmonės: jei kažkas palaukė jūsų skubančių į liftą ar praleido pro duris, būtinai padėkokite.
Būkite konkretūs, aiškiai įvardykite, už ką esate dėkingi.
Būkite konkretūs, įvardykite, už ką esate dėkingi kitiems. Abstraktūs dalykai kaip „ačiū“ ar „ačiū už viską“ skamba ne taip gerai, kaip aiškus pasakymas, už ką dėkojate, net jei tai bus „ačiū, kad išplovei indus“. Tai parodo, kad vertinate to žmogaus indėlį; padėka jokiu būdu negali skambėti ironiškai ar nerimtai.
Pamatysite, kaip žmones maloniai tai nuteikia, ir suprasite, kokia didelė yra dėkingumo ir pozityvumo galia. Nenustebkite, jei su laiku ir jūsų artimieji ne tik kad pastebės pokyčius, bet ir patys ims dėkoti – geras pavyzdys užkrečiamas.
