„Žinia, gyvūniniame maiste yra tam tikrų maistinių medžiagų, kurių augalinės kilmės maisto produktuose yra mažiau, arba jos randamos tokiomis formomis, kurios sunkiau įsisavinamos“, – pastebėjo K.Kurganovienė.
Anot jos, vienos svarbiausių maistinių medžiagų, kurių trūkumas asocijuojamas su augaline mityba, yra geležis, vitaminas B12 ir folatai.
Lietuvos dietologų draugijos konferencijoje ji siekė atkreipti dėmesį į vegetarizmo, veganizmo ir anemijos (mažakraujystės) ryšį.
Geležies poreikį galima užtikrinti
Kaip teigė K.Kurganovienė, mėsoje esanti hemo geležis yra tris kartus geriau įsisavinama, nei augaliniame maiste esanti nehemo geležis.
Tačiau, pasak medikės, jei vegetariškai ar veganiškai besimaitinantis žmogus atidžiai kontroliuoja savo mitybą, su maistu jis gali gauti reikalingą kiekį geležies.
Ji išskyrė ir keletą patarimų, kaip pagerinti geležies įsisavinimą valgant tik augalinį maistą.
„Rekomenduočiau kas kartą valgant vartoti produktus, turinčius vitamino C, nes jis padeda įsisavinti geležį, – aiškino dietologė. – Be to, naudinga atminti, kad geležies įsisavinimą slopina skaidulinės medžiagos, kofeinas ir kalcis. Tad valgio metu reikėtų vengti produktų, kuriuose gausu maistinių skaidulų, kalcio, valgant negerti kavos ar arbatos.“
Rekomenduočiau kas kartą valgant vartoti produktus, turinčius vitamino C, nes jis padeda įsisavinti geležį.
Beje, verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad vartojant anacidus (vaistus, slopinančius skrandžio rūgštingumą) taip pat gali sutrikti geležies įsisavinimas.
Didžiausią nerimą kelia B12 stoka
Kalbėdama apie vitamino B12 ir folatų trūkumo riziką augalinėje mityboje, K.Kurganovienė patikino, kad su folatais yra taip pat, kaip ir su geležimi – esant tinkamai subalansuotam maisto racionui, įprastai folatų organizmui netrūksta.
„Tuo labiau, kad nuo 1990–2000 m. kai kuriose šalyse netgi buvo pradėta maisto produktus papildyti folatais, taigi to trūkumo rizika turint minty bendrą populiaciją gerokai sumažėjo“, – patikino ji.
O vitaminas B12, kaip sakė dietologė, iš augalinės kilmės maisto nėra įsisavinamas. Negana to, kol kas nėra žinoma, kokie augalinių maisto produktų papildomo praturtinimo B12 galimi padariniai.
Būtent dėl to, pasak K.Kurganovienės, vegetarams ir veganams būdinga padidinta rizika susidurti su B12 stoka organizme ir to sukelta mažakraujystė.
Rizikuojama ne tik mažakraujyste
Dietologė pabrėžė, kad vegetarai ir veganai profilaktiškai turėtų atlikti bendrąjį kraujo ir bent jau vitamino B12 tyrimą.
Jos teigimu, B12 stoka įprastai išsivysto per 5–10 metų, o vartojantiems vien augalinės kilmės maistą gali išsivystyti per metus ar dvejus (kūdikiams – per 4–6 mėnesius).
Beje, naujagimiams B12 nepakankamumas gali pasireikšti motinai stokojant šios medžiagos.
„Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad profilaktiškai atlikti kraujo tyrimus aktualu ne tik dėl mažakraujystės rizikos – dėl B12 trūkumo išsivysto ir homocisteanemija, kuri didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. O jei nėščiajai ar žindančiai motinai trūksta B12, gali sutrikti vaiko augimas, išsivystyti hipotomija (žemas kraujo spaudimas) ar netgi smegenų atrofija“, – papildė ji.
Žmonės, kurie stipriai riboja gyvūninės kilmės maistą, turi atidžiai planuotis savo mitybą. Ypač stebėti, kad organizmui netrūktų B12, geležies, folio rūgšties.
Gali prireikti papildų
Baigdama pranešimą, dietologė patikino, kad kiekvienas žmogus turi teisę pasirinkti, kaip maitintis, tačiau svarbu rūpintis, jog mityba būtų saugi.
„Žmonės, kurie stipriai riboja gyvūninės kilmės maistą, turi atidžiai planuotis savo mitybą. Ypač stebėti, kad organizmui netrūktų B12, geležies, folio rūgšties ir reguliariai atlikti atitinkamus kraujo tyrimus. O jei yra nustatomas medžiagų trūkumas, svarbu konsultuotis su gydytojais dėl papildų vartojimo“, – sakė ji.
Ir pridūrė, kad nėščiosios ir žindančios moterys, besimaitinančios tik augaliniu maistu, vienareikšmiškai turėtų vartoti B12 papildus.
