Kaip mūsų mintys ir emocijos susijusios su fizine sveikata
„Ligos mechanizmas kartu yra ir paprastas, ir sudėtingas. Pirmiausiai kyla mintis, kuri sukelia tam tikrą emociją, pavyzdžiui, pyktį, baimę, liūdesį, nuoskaudą. Kiekviena emocija turi savo kaupimosi vietas organizme. Tarkime, pyktis kaupiasi kepenyse, tulžies pūslėje, baimė pažeidžia inkstus, liūdesys – plaučius, o nuoskaudos skatina piktybinių ląstelių dauginimąsi organizme, t. y. didina riziką susirgti vėžiu.
Žinia, mūsų fizinis kūnas turi stipresnes ir silpnesnes vietas. Jeigu užsitęsusios emocijos „nusėda“ genetiškai silpnesnėje organizmo vietoje, mes susergame. Tai psichosomatinis susirgimas, kuriuo organizmas bando pasakyti, kad viduje kaupiasi emocinis skausmas, negalintis prasiveržti kitokiu būdu, kaip tik fiziniais negalavimais.
Įdomiausia tai, kad psichologinis ligos veiksnys laike gali būti labai nutolęs nuo ligos pradžios, todėl itin sunku susieti juos priežasties ir pasekmės ryšiu“, – teigė pašnekovė.
Ką mums nori pasakyti galvos ir raumenų skausmai
Vienas dažniausių psichosomatinių sutrikimų pasireiškia skausmu, todėl dažnai nepatariama skausmo vien tik malšinti vaistais. Mat skausmas – vertingiausias mūsų patarėjas ir informatorius. Jei skausmas ištveriamas, verta tiesiog į stebėti ir nekovoti su juo, nes bet koks spaudimas tik didins skausmą.
Pagal psichosomatikos teoriją lėtiniai galvos skausmai byloja apie aukštą intelektą ir užspaustas emocijas.
Visiems pažįstamas galvos skausmas. Pagal psichosomatikos teoriją lėtiniai galvos skausmai byloja apie aukštą intelektą ir užspaustas emocijas. Tai reiškia, kad žmogus labai daug mąsto, bet savo minčių neišsako, neišreiškia savo emocijų. Ir būtent galvos skausmas jas išleidžia į išorę.
Taigi jeigu norime išvengti dažnų galvos skausmų, mokykimės išreikšti savo emocijas, kalbėtis su žmonėmis ir mažiau pasiduoti vidiniam minčių dialogui.
Beje, galva susijusi su žmogaus individualumu, todėl galvos skausmas, ypač jos viršutinėje dalyje, byloja apie tai, kad mes save mušame per galvą – priekaištais ir menka saviverte. Žmogus kaltina save dėl visų žmogiškų trūkumų, kelia sau labai didelius reikalavimus.
Tuo tarpu jeigu galvos skausmas toks, tarsi skeltų galvą per pusę, tai reiškia, kad ilgai savyje nešiojotės baimę tapti kieno nors kritikos objektu. Taip pat gali būti, kad negalite rasti santarvės su savimi, nes padarėte kažką, dėl ko save dabar kaltinate neatsargumu ar neapdairumu.
Galvos skausmas, ypač kaktos srityje, gali būti susijęs su tuo, kad žmogus persitempia norėdamas viską suprasti. Jis turi duoti savo intelektui laiko, kadangi supratimui reikia turėti tam tikrą minimalų pirminės informacijos apimtį.
Tuo tarpu raumenų skausmas susijęs su darbu. Jie simbolizuoja sugebėjimą judėti gyvenime, todėl jų skausmas byloja apie žmogaus priešinimąsi naujai patirčiai. Taigi judėti mums trukdo ne silpnumas ir skausmas raumenyse, bet mūsų vidinis silpnumas, kurį sukelia, kaip bebūtų paradoksalu, baimė siekti išsikelto tikslo.
Ką reiškia, jei dažnai sergate bronchitu
Peršalimo ligos, pavyzdžiui, bronchitas, siejamas su nuslopintu susierzinimu, kurį dažniausiai sukelia konfliktai šeimoje. Organizmas į šiuos konfliktus reaguoja kaip į pavojų jo egzistencijai įprastoje teritorijoje. Tiesiog žmogus konfliktuoja su tais, kurie iš jo atima teritoriją. Būtent todėl bronchitu dažnai serga paaugliai. Jie tarsi klausia: „Kur mano vieta, jeigu čia viskas jūsų?“
Jeigu jaučiate, kad šeimoje neužimate deramos padėties, nelaukite, kol ją pasiūlys kiti, stenkitės patys išsireikalauti aplinkinių pagarbos sau.
Norint sirgti rečiau, reikėtų dirbti su savo ribomis, išsiugdyti sugebėjimą ramiai pasakyti „ne“ nemenkinant ir neatstumiant aplinkinių žmonių. Meilė ir dėmesys sau, gebėjimas būti savimi – tai yra svarbiausia. Jeigu jaučiate, kad šeimoje neužimate deramos padėties, nelaukite, kol ją pasiūlys kiti, stenkitės patys išsireikalauti aplinkinių pagarbos sau.
Pasistenkite į aplinką žiūrėti su didesne džiaugsmo doze ir paprasčiau. Nevertai taip smarkiai išgyventi dėl to, kas vyksta šeimoje. Nėra nė vienų namų be dūmų ir nė vienos šeimos, kurioje niekada nekiltų konfliktų. Ir visiškai normalu, jeigu skirtingi šeimos nariai turi skirtingą požiūrį į tam tikrus dalykus. Užuot sielojęsi dėl to, kad jūsų nesupranta, gyvenkite taip, kaip jums atrodo tinkama. Turėkite savo teritoriją, tuo pačiu gerbdami ir kitų žmonių teisę turėti savo teritoriją.
Mintis ne tik susargdina, bet ir išgydo
Pasak J.Šindeikienės, gera žinia ta, kad mintis gali ne tik susargdinti, bet ir išgydyti. Todėl gydant fizinį kūną labai svarbu kartu keisti ir mintis, ugdyti pozityvų požiūrį. Kai žmogus kitaip susidėlioja gyvenimo prioritetus, patiria mažiau streso ir neigiamų emocijų, ir jo sveikata pagerėja.
„Pradėti kitaip mąstyti galima nuo teigiamų įsiteiginių. Tai teiginiai, kuriuos galite sugalvoti esamai situacijai. Svarbiausias reikalavimas jiems – jie turi būti sugalvoti ir gali būti užrašyti esamuoju laiku ir be neigimo, t. y. nenaudojant žodžių su priešdėliu „ne“. Pavyzdžiui, teisingas įsiteiginys – „Aš esu sveika“, neteisingas – „Aš nesirgsiu“.
Įsiteiginys turi būti kartojamas, nuraminus protą, 2–3 kartus per dieną po 15–20 min. Norint suformuoti naują įprotį, įsiteiginį reikėtų kartoti mažiausiai 21 dieną. Rezultatai visada būna geri, tik reikia kantrybės“, – tikino pašnekovė.
