Apie tai kalba „Biofirst“ klinikos gydytojai doc. Aivaras Jonas Matjošaitis ir Žilvinas Venclovas.
Ligos paplitimas
Prostata, arba priešinė liauka, yra vyriškoji liauka, esanti prie pat šlapimo pūslės ir apsupanti šlaplę. Normaliai ji yra kaštono dydžio, tačiau senstant dėl prostatos išvešėjimo jos tūris gali padidėti. Prostata gamina sekretą, kuris yra spermos sudedamoji dalis ir skatina spermatozoidų judėjimą bei panaikina makšties terpės reakciją.
Remiantis 2018 metų tarptautiniais vėžio registro duomenimis, prostatos vėžys pasaulyje – antra pagal dažnumą vyrų onkologinė liga. Per metus diagnozuojama daugiau nei 1,3 mln. naujų prostatos vėžio atvejų ir daugiau nei 366 tūkst. pacientų nuo šios ligos miršta.
Tarp vyrų tai yra penkta pagal mirštamumą onkologinė liga. Didžiausias mirtingumo dažnis yra Karibų jūros, Centrinės ir Pietų Afrikos regionuose.
Remiantis 2012 m. Lietuvos nacionalinio vėžio instituto duomenimis, priešinės liaukos vėžys yra dažniausiai nustatomas vyrų navikas (sudaro 29 proc. visų vyrų navikų), per metus nustatoma daugiau nei 2 tūkst. naujų vėžio atvejų. Tačiau vyrų mirtingumas nuo prostatos vėžio yra antras pagal dažnį su vėžiu susijusio mirtingumo grupėje, į priekį užleidžiantis tik plaučių vėžį. Taigi ši liga yra labai aktuali visiems vyrams.
Rizikos veiksniai
Tikslios prostatos vėžio priežastys nėra žinomos. Prostatos vėžys dažniau nustatomas ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Manoma, kad taip yra dėl pažangesnės medicinos, geresnės medicininės įrangos, senstančios visuomenės ir dėl vykdomos valstybinės priešinės liaukos vėžio prevencijos programos.
Lietuvoje ši programa pradėta 2006 metais ir jos nauda yra neabejotina. Prevencinė programa leidžia nustatyti ligą, kai ji dar nėra pažengusi, tad galima laiku pradėti gydymą. Būtent dėl to nuo šios klastingos ligos mirtingumo atvejų mažėja.
Tačiau pastebėta, kad per pastarąjį dešimtmetį padaugėjo naujų prostatos vėžio atvejų ir tose šalyse (daugiausia Azijoje), kur vėžio prevencinės programos nėra taip plačiai naudojamos. Atliktomis epidemiologinėmis studijomis įrodyta, kad rizika susirgti prostatos vėžiu susijusi su šeiminiu paveldėjimu, vyresniu amžiumi, rase (juodaodžiai serga dažniau), tam tikrų genų polimorfizmu.
Kelios studijos įrodė, kad antsvoris sergant prostatos vėžiu didina mirtingumo dažnį.
Per pastarąjį dešimtmetį labai padaugėjo nutukusių žmonių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tai yra rizikos veiksnys, kuris didina daugybės lėtinių ligų atsiradimą. Problema ta, kad žmogus dėl sėslesnio gyvenimo būdo pamiršta rūpintis savo sveikata, valgo nevisavertį maistą, pamiršta fizinį aktyvumą. To rezultatas – puokštė lėtinių ligų. Kelios studijos įrodė, kad antsvoris sergant prostatos vėžiu didina mirtingumo dažnį. Ši sąsaja kol kas nėra aiški ir kelia daugiau klausimų nei yra atsakymų. Tačiau mokslininkai nesnaudžia ir bando įminti šią mįslę.
Kol kas nėra bendro sutarimo, ar kai kurie maisto produktai gali didinti prostatos vėžio atsiradimo tikimybę. Remiantis kai kurių mokslininkų išsamiomis publikacijomis, dažnas mėsos, riebalų ir alkoholio vartojimas didina prostatos vėžio atsiradimo tikimybę. Tačiau vėlgi, šie duomenys yra prieštaringi, tad šiuo metu pasaulio sveikatos organizacija nemano, kad mityba gali didinti šio vėžio tikimybę.
Kelios kohortinės studijos įrodė, jog fiziškai aktyvūs žmonės rečiau serga aukštos rizikos prostatos vėžiu. Taip pat fizinis aktyvumas mažina ligos progresavimo tikimybę tiems pacientams, kuriems jau yra nustatytas prostatos vėžys. Žinoma, reikia nepamiršti, kad vien fizinis aktyvumas ligos nepagydys – reikia jį derinti su tradicinės medicinos siūlomais metodais.
Lytinis aktyvumas
Daugybė vyrų kamuoja klausimas, ar lytinis aktyvumas didina priešinės liaukos vėžio atsiradimo tikimybę. Norint atsakyti į šį klausimą, atlikta daug mokslinių tyrimų. Išanalizavus didžiausias atliktas metaanalizes, galima daryti išvadą, kad didelis sekso partnerių skaičius didina prostatos vėžio atsiradimo tikimybę.
Didelis sekso partnerių skaičius didina prostatos vėžio atsiradimo tikimybę.
Pirmieji lytiniai santykiai jaunesniame amžiuje taip pat susiję su padidėjusia rizika. Egzistuoja hipotezė, kad ankstyvi lytiniai santykiai ir didelis partnerių skaičius didina lytiškai plintančių ligų atsiradimo tikimybę, o šios ligos savo ruožu didina prostatos vėžio atsiradimo tikimybę. Kitaip tariant, „vasaros nuotykiai“ turi savo kainą.
Iš to būtų galima daryti prielaidą, kad tam tikrų hormonų koncentracija, tarpvietės traumos ir dubens uždegimai gali didinti prostatos vėžio tikimybę. Tačiau šiuo metu tai tik teoriniai klausimai, į kuriuos bandoma atsakyti.
Priešinės liaukos vėžys priklauso nuo ejakuliacijos dažnio. Nustatyta, jog 2–4 ejakuliacijos per savaitę žymiai sumažina vėžio atsiradimo tikimybę. 2016 metais Amerikoje atlikta dešimties metų trukmės studija parodė, jog vyrai, kurie per mėnesį patiria tik po 4–7 ejakuliacijas, turi net 50 procentų didesnę tikimybę susirgti prostatos vėžiu, palyginti su tais, kurie per mėnesį patiria ne mažiau kaip 21 ejakuliacijas (nesvarbu, lytiniai santykiai ar masturbacija).
Žinoma, vyresniame amžiuje ne visiems bus galimybė taip dažnai aktyviai užsiimti intymiais santykiais, bet šiuo klausimu prievolės neturi būti. Viską reikia daryti dėl malonumo. Ir nepamirškite, nors vyrai kazanovos gali papasakoti daug įdomių istorijų, tačiau galų gale visos jos turi savo kainą.
Diagnostika ir gydymas
Kaip jau minėta, Lietuvoje nuo 2006 m. vykdoma valstybinė priešinės liaukos vėžio prevencijos programa. Ši patikra yra nemokama ir atliekama visiems vyrams nuo 50 metų arba nuo 45 metų, jei jie turi padidėjusią riziką sirgti prostatos vėžiu. Per patikrą vertinama kraujyje esanti prostatos specifinio antigeno, dar kitaip žinomo kaip PSA, koncentracija ir digitalinis-rektalinis tyrimas (DRT), kurio metu vertinami patologiniai pokyčiai prostatoje. Įvertinus šiuos duomenis, įtariant vėžį, atliekama priešinės liaukos biopsija, kuri patvirtina ar atmeta prostatos vėžio diagnozę.
Prostatos vėžys – labai klastinga liga, nes pačioje pradinėje stadijoje pacientas nejaučia jokių simptomų, neturi jokių skundų, jaučiasi sveikas. Dėl to tokiam žmogui prostatos vėžio diagnozė yra it žaibas iš giedro dangaus. Ligos simptomus pacientas dažniausiai jaučia tik tada, kai liga jau būna labai pažengusi. Tokie pacientai dažniausiai skundžiasi bendru silpnumu, svorio kritimu, kaulų skausmu.
Prostatos vėžys – labai klastinga liga, nes pačioje pradinėje stadijoje pacientas nejaučia jokių simptomų, neturi jokių skundų, jaučiasi sveikas.
Yra keletas vėžio gydymo būdų: spindulinė terapija, brachiterapija, hormonų terapija ir kt. Tačiau kaip „auksinis standartas“ išlieka operacinis gydymas, radikali prostatektomija.
Prostatos vėžio gydymo taktika priklauso nuo ligos rizikos grupės. Prostatos vėžys yra skiriamas į tris grupes: mažos rizikos, vidutinės rizikos ir didelės rizikos prostatos vėžys. Anksčiau aktyvus gydymas buvo taikomas visiems pacientams. Tačiau per pastaruosius kelerius metus gydymo taktika pasikeitė. Anksčiau sergant mažos rizikos prostatos vėžiu buvo rekomenduojamas radikalus gydymas, o šiuo metu tai nėra pirmasis gydymo pasirinkimas.
Nuoseklus pacientų sekimas ir atliktos studijos parodė, kad mažos rizikos vėžys ne visada progresuoja. Vyrai gali nugyventi daugybę metų be jokio gydymo. Toks pacientas priskiriamas „aktyvaus stebėjimo“ grupei. Tai reiškia, kad vyrui nėra taikomas gydymas, o jis kartą per kelis mėnesius turi lankytis pas gydytoją urologą, kartoti PSA ir DRT tyrimus. Nustačius, jog liga progresuoja, pacientams siūlomas gydymas. Bet tam reikalinga paciento savikontrolė, jis turi atsakingai lankytis pas gydytoją urologą ir sekti tyrimų pokyčius.
Žinoma, kai kurie pacientai, net sirgdami mažos rizikos vėžiu, reikalauja gydymo. Reikia pripažinti, kad nuo paciento psichologinės būsenos labai priklauso ligos eiga. Kai kuriems vyrams sunku gyventi su ta mintimi, kad serga vėžiu, dėl šios diagnozės jie jaučia stresą, nerimą, kartais ši informacija gali slėgti, todėl jie reikalauja radikalaus gydymo.
Nors vyrai kazanovos gali papasakoti daug įdomių istorijų, tačiau galų gale visos jos turi savo kainą.
Nors ši liga ir yra labai klastinga, tačiau laiku diagnozavus galima ją suvaldyti ir toliau gyventi visavertį gyvenimą. Skatiname visus vyrus dalyvauti patikros programoje, nes tai užims palyginti nedaug jūsų laiko, bet nauda bus neabejotina. Tai gali išgelbėti jūsų gyvybę!
