Pirmenybė – naminiam maistui
Gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė siūlo, jei tik yra galimybė, valgyti naminį maistą. Suprantama, jei nėra sąlygų pietauti darbe, lieka viešojo maitinimo įstaigos.
„Tyrimais nustatyta, kad žmonių, kurie valgo ne naminį maistą, svoris yra didesnis nei valgančių namie pagamintą maistą. Juk viešojo maitinimo sektoriaus maistas pasižymi didesnėmis porcijomis, didesniu kalorijų, riebalų ir druskos kiekiu. Taigi iš esmės žmogus suvartoja daugiau energijos nei jam reikėtų, – tvirtina pašnekovė. – Be to, kavinėse, ypač dienos meniu, patiekiami ne grynos mėsos ar žuvies patiekalai, o, pavyzdžiui, kotletai, maltinukai, užkepėlės, troškiniai, kuriuose yra daug papildomų ingredientų (sūrio, miltų ir pan.). Žinoma, tas maistas yra skanesnis, nes riebalai, druska suteikia geresnio skonio, bet jis viršija dienos kalorijų poreikį“.
Tyrimais nustatyta, kad žmonių, kurie valgo ne naminį maistą, svoris yra didesnis nei valgančių namie pagamintą maistą.
Gydytoja siūlo, jei tik yra galimybė, pirmenybę teikti naminiam maistui. Na, o jei jau tenka maitintis kavinėse, reikėtų rinktis kuo grynesnius patiekalus, kurių sudėtis net vizualiai būtų aiškesnė. Kita vertus, būtų gerai pasiteirauti apie patiekalo sudėtį, paprašyti nepilti padažų arba juos patiekti šalia ir taip suvalgyti sveikesnį patiekalą.
Už aiškius pasirinkimus
„Rekomenduočiau atkreipti dėmesį į garnyrą. Verčiau rinktis kruopas, o vieną du kartus per savaitę gali būti bulvės. Tiesa, jos taip pat gali būti įvairiai pagamintos: keptos, skrudintos, virtos, košė, tad naudingumas taip pat skirsis. Galioja ta pati taisyklė: rinktis aiškų garnyrą, kuriame nebūtų papildomų riebalų (grietinėlės, sviesto bei didelio kiekio aliejaus), – pataria E. Cikanavičiūtė. – Suprantama, būtinos daržovės, kurios turėtų užimti pusę lėkštės, po ketvirtadalį – garnyras ir mėsa ar žuvis. Geriausia rinktis baltos mėsos (kalakutienos, vištienos, triušienos) krūtinėlę, raudonos (jautienos, kiaulienos) pakanka vieną du kartus per savaitę. Žinoma, nereikėtų pamiršti žuvies, ypač jūrinės, kuri du tris kartus per savaitę turėtų pakeisti mėsą“.
Įprasta pietums valgyti sriubą ir antrą patiekalą, tačiau specialistė siūlo atkreipti dėmesį, kokia ta sriuba. Jei riebi, tiršta, pakaktų tik jos. Na, o jei valgome ir antrąjį patiekalą, derėtų rinktis skaidrią lengvą daržovių sriubą.
Mitas apie sriubas
Gydytoja dietologė sako, kad dar įprasta manyti, jog sriubą būtina valgyti, antraip galima susigadinti skrandį ir pan.
Sriuba pati savaime nėra privalomas ar sveikesnis patiekalas.
„Vienas iš mitų, kad sriuba mums reikalinga. Jų nevalgantys dažnai jaučiasi kalti. Tačiau jei žmogus suvartoja savo kalorijų normą, jam nebūtina jas valgyti. Sriuba pati savaime nėra privalomas ar sveikesnis patiekalas. Taip jau susiklostė istoriškai, kad ji atsirado iš finansinių sumetimų. Juk užpildyti skrandį kažkuo ir paskui valgyti mažiau mėsos yra pigiau. Tokia tradicija susiklostė ne tik mūsų kultūroje“, – mitus paneigia E. Cikanavičiūtė, pridurdama, kad sriubos tinkamos žmonėms, turintiems viršutinio virškinamojo trakto sutrikimų, uždegimų, vidurių užkietėjimą. O nuomonės, esą ji būtina šaltuoju metų laiku, nereikėtų sureikšminti, juk žiemą šiltų skysčių poreikį puikiai patenkina arbatos.
Geriau šiltas maistas
Gydytoja dietologė paneigia dar vieną mitą – esą mikrobangų krosnelėje šildyti maistą yra nesveika.
„Nėra jokių mokslinių įrodymų, kad mikrobangų krosnelės neigiamai veiktų mūsų sveikatą. Todėl nėra prasmės jose drausti gaminti, – įsitikinusi E. Cikanavičiūtė. – Suprantama, prioritetas yra šiltam maistui, nes jis virškinamas lengviau, nuo jo labiau pasisotinama. Jis ypač rekomenduotinas tiems, kurie vakare linkę daugiau prisivalgyti. Jei darbe yra sąlygos, žinoma, reikia išnaudoti progą ir valgyti šiltą maistą. Geras sprendimas – įsigyti termosą maistui. Be abejo, jis nebus toks, kaip ką tik iš puodo, bet vis tiek komfortiškiau valgyti šiltus pietus. Tiesą sakant, nenoriu nuvertinti šalto maisto, jei toks žmogų tenkina“.
Vakarienei – antri pietūs
E. Cikanaviciūtė sako pastebinti darant vieną klaidą, kai grįžus namo valgomi antri pietūs, t. y. pirmą kartą darbe, antrą – vakare su šeima.
„Mes turime pasirinkti ir valgyti pietus tik vieną kartą, – įsitikinusi gydytoja dietologė. – Žinoma, prioritetas yra pietūs laiku, ne vakare. Vakarienei reikėtų rinktis lengvesnius patiekalus. Suprantama, atskirais proginiais atvejais galima sukeisti su pietų meniu, vakarienė gali būti šventiškesnė ir gausesnė. Bet kasdien to nereikia. Norėtųsi, kad didžiąją vakarienės dalį sudarytų daržovės, kruopos, varškės, ankštinių (žirnių, pupų, avinžirnių, lęšių) patiekalai, minėtos sriubos. Beje, sotesnės ir gausesnės vakarienės norisi dėl to, kad pamirštame užkandžius tarp pietų ir vakarienės, todėl peralkstame. Tik nereikėtų painioti užkandžių – suplanuotų lengvų valgymų tarp pagrindinių dienos valgymų – ir užkandžiavimo – nevalingo, nesistemingo proceso, kai bet kada valgome didelio kaloringumo ir mažos maistinės vertės produktus: saldumynus, traškučius, perdirbtos mėsos gaminius ir pan. Tad ypač džiugina įmonės, kurios pasirūpina, kad darbe nuolat būtų vaisių. Puiku, jei sukuria sąlygas kolegoms kartu valgyti. Juk išlaikantys ritualą, bendraujantys valgymo metu mažiau suvartoja maisto ir rečiau persivalgo“.
