Šios šešios pamokėlės sukurtos taip, kad padėtų mums suderinti mėgavimąsi maistu su dvasios ramybe ir kitaip pažvelgti į pavojingus patiekalus. Pavojingų – nebūna! Maistas juk nesikandžioja... Na, bet apie viską – iš eilės. Kiekvieną pamokėlę pradėsime nuo minčių apie maistą, besisukančių moterų galvose.
1. „Man, aišku, nederėtų, bet...“
Kas iš tiesų sukasi jūsų galvoje. „Man nederėtų“ atskleidžia, kad savo elgesį kuriate vadovaudamasi dviem normų tipais: morale („Negalima pažeisti draudimo, bet man neužteko valios.“) ir maitinimosi principais („Riebu, saldu, kaloringa, vadinasi – blogai.“). Greičiausiai tikite ir daugelio mitybos teorijų peršama idėja, kad nuo kai kurių produktų neišvengiamai storėjama, o kitus galima vartoti beveik nenormuotais kiekiais – juk jie turi mažai kalorijų!
Permainų link. Tą akimirką, kai, jau būdama pasirengusi pasiduoti maisto vilionei, bandote „grįžti į doros kelią“, paklauskite savęs: „Ar aš tiek išalkusi, kad deramai įvertinčiau šį šokoladą? Ar suvalgiusi gabalėlį patirsiu tikrą malonumą?“ Jei atsakėte „taip“ į abu klausimus, ramiai tieskite ranką blizgaus popierėlio link. Jei atsakymas „ne“, imkitės ko nors kito.
Gal po valandos, gal vakare ar net kitą dieną šokoladas jums suteiks didesnį malonumą nei dabar. Sprendimas priklauso tik nuo jūsų, todėl jis neturėtų kelti streso. Noriu – valgau, nenoriu – nevalgau. Paprasta. Ši pamoka skirta tam, kad geriau pažintumėte savo poreikius ir norus. Būtent jie, ne kas kitas, turi lemti jūsų pasirinkimą.
2. „Geriau laikytis nuo to atokiau“
Kas iš tiesų sukasi jūsų galvoje. „Jei jau ten atsidursiu, nesugebėsiu pasipriešinti…“ – sakote sau. Vienas mano kolega niekada nedalyvauja kontoros gimtadieniuose – bijo, kad nesusiturės ir sušlamš visą tortą, dar kelios pažįstamos atsisako eiti į „švediškų stalų“ vakarėlius. Jūs abejojate savo gebėjimu atsilaikyti prieš pavojingus produktus, todėl mieliau treniruojate valios jėgą būdama nuo jų atokiau. O galėtumėte eiti ir ramiai mėgautis jais. Bet bijote, kad negalėsite kontroliuoti savęs. Greičiausiai bijote ir savo norų.
Permainų link. Jums reikia prisijaukinti draudžiamus produktus, nustoti jų bijoti ir savo racione skirti jiems deramą vietą. Tarkim, kurį laiką vartokite vien pavojingą maistą. Taip įsitikinsite, kad savaime jis nei storina, nei kaip kitaip kenkia. Pavyzdžiui, tris dienas per pietus valgykite vien vyšnių pyragą. Kramtykite lėtai, mėgaukitės, ragaukite ir nustokite valgyti, kai tik pasijusite soti. Svarbu nepersivalgyti! Ir viskas... Svorio tikrai nepriaugsite. Ne toks jau tas vilkas baisus, kaip jį piešia, ar ne?..
3. „...na, bet vėliau laikysiuosi dietos!“
Kas iš tiesų sukasi jūsų galvoje. Jūs leidžiate sau mėgautis maistu, bet su sąlyga, kad vėliau save nubausite! Arba dieta, arba sportu. Šis požiūris, nors atrodo pagrįstas ir racionalus, iš tikrųjų klaidina ir kenkia. Jis tik dar labiau įtvirtina tikėjimą, kad vieni produktai geri, kiti – blogi. Taip mąstydama, jausite dar didesnį potraukį į blogą maistą, o į tą, kuriuo save baudžiate (daržovės, kefyras, košės, varškė...), ilgainiui nė žiūrėti nenorėsite. Išties puikus būdas išmokyti savo organizmą trokšti kalorijų!
Nepaverskite sumuštinių su dešra ar „Napoleono“ piktais demonais, griaunančiais nuotaiką ir pasitikėjimą savimi.
Permainų link. Meskite visas dietas! Pasitikėkite savimi, jauskite savo apetitą. Retai kam norisi ilgą laiką vartoti sunkų ir riebų maistą, nejaučiant fizinio diskomforto. Ramiai sulaukite, kol išalksite, o jau tada valgykite, ką norite. Jei kaltinate save, kad padauginote kokio nors produkto, – atsargiai! Nepaverskite sumuštinių su dešra ar „Napoleono“ piktais demonais, griaunančiais nuotaiką ir pasitikėjimą savimi. Potraukis į vieną ar kitą produktą netrukus natūraliai praeis.
4. „Paragavusi tikrai negalėsiu sustoti“
Draudimo sulaužymas sukuria neeilinę situaciją: norite tuoj pat ir visiškai išnaudoti nusikaltimo suteiktą laisvę.
Kas iš tiesų sukasi jūsų galvoje. Tai puikus principo „viskas arba nieko“ pavyzdys. Tarkim, nevalgote rūkytų lašinukų, bet jei jau paragaujate..., tai ir prisėdate. Kokio puskilogramio kaip nebūta! Trokštamas produktas prilyginamas nuodėmei – stengiatės laikytis atokiau nuo gundymų, bet jei jau puolate, tai iki paties dugno. Draudimo sulaužymas sukuria neeilinę situaciją: norite tuoj pat ir visiškai išnaudoti nusikaltimo suteiktą laisvę.
Dažnai tas nusikaltimas būna kur kas saldesnis už draudžiamą produktą – juk kiek gabalėlių sviestinio torto gali būti skanūs? Daugiausia, matyt, du, o visi kiti kemšami dėl nuodėmės, ryžtingai siekiant to dugno ir nejaučiant jokio pasitenkinimo maistu. Kaina, kurią teks mokėti, didelė – tai kaltės jausmas. Kur kas didesnis, nei suvalgyto maisto kiekis.
Permainų link. Teks pašalinti draudžiamo produkto išskirtinumo aureolę. Tie dailiai įpakuoti saldainiai, ta gardžiai kvepianti rūkyta dešrytė, be abejo, nusipelno, kad jų valgytumėte dažniau. O kai valgysite dažniau, tiek dešra, tiek saldainiai praras tą galią, kurią turi, kol yra uždrausti. Valgykite jų kaskart, kai tik užsinorėsite. Kaskart!
Taip susitaikysite su tais maisto produktais, kurių ir nekenčiate, ir trokštate. Tik nepamirškite jais mėgautis – ir sustokite tą pačią akimirką, kai nebeliks malonumo. Iš pradžių bus sunku, bet greitai išmoksite nustoti valgyti be jokio streso ar nuoskaudos („O trys gabalėliai dar liko!..“).
5. „Valgau tik tuos skanėstus, kuriuose mažai kalorijų“
Kas iš tiesų sukasi jūsų galvoje. Jums patinka kontroliuoti savo troškimus, juos apgaudinėjant. Vietoj cukraus vartodama cukraus pakaitalą, o vietoj šokoladinio saldainio – guminuką, jūs patiriate ne jausminį, o intelektinį pasitenkinimą. Pastarasis reiškia, kad džiaugiatės ne maisto skoniu, bet mėgaujatės savo gebėjimu valdyti situaciją. Be to, esate įsitikinusi, kad pasitenkinimas yra ne kokybė, o kiekis. Kur tai veda? Ogi tiesiu taikymu bulimijos (ar bent jau persivalgymo priepuolių) link! „Guminukai neturi nė lašo riebalų, galima jų sušlamšti nors ir visą kibirą!“
Puoselėdama savo skonį, galiausiai pastebėsite, kaip beprasmiška skirti prioritetą kiekybei, kada kokybė patenkina kur kas geriau.
Permainų link. Puoselėkite savo skonio receptorius. Atraskite tikrojo maisto skonį, kvapą ir sodrumą, – suvoksite, kokie blankūs prieš šią turtingą gamą atrodo visokie pakaitalai. Kodėl gi nesuorganizavus degustacijos vakarėlio? Jo metu galėsite rinktis natūralų jogurtą ar jo sveikesnę kopiją – jogurtą be riebalų; 30 proc. riebumo grietinę ar jos liesąją 12 proc. „sesutę“; sviestą ar margariną; triufelius ar dietinį šokoladą... Puoselėdama savo skonį, galiausiai pastebėsite, kaip beprasmiška skirti prioritetą kiekybei, kada kokybė patenkina kur kas geriau. Mėgaudamasi kokybišku maistu, nesunkiai išmoksite sustoti, vos tik pasijusite soti.
6. „Mitybos taisykles pažeidžiu tik tada, kai man blogai“
Kas iš tiesų sukasi jūsų galvoje. Pats savaime maistas jums nėra pasitenkinimas. Kalorijos – apsauga nuo neaiškių ir sunkiai valdomų jausmų. Galite it už ausies sumesti visą dėžutę „Paukščių pieno“ mąstydama apie viską, tik ne apie tai, ką šiuo metu veikiate; galite kavinėje užsisakyti didžiulę picą tikėdamasi, kad ši jus nuramins. Jums atrodo, kad liūdesys, nusivylimas, pyktis ar kiti sunkūs jausmai uždega žalią šviesą mažoms nuodėmėms.
Permainų link. Susipažinkite su savo jausmais. Maistas šiuo atveju – tik skydas, kuriuo ginatės nuo nemalonių emocijų. Jei tamsiomis gyvenimo akimirkomis paguodos ieškote šaldytuve, pasistenkite ir taip sunkios savo dvasinės būsenos dar labiau neapsunkinti – juk netrukus prie visų kančių prisidės ir kaltės jausmas!
„Pasiguodusi“ šaldytuvui ir bent kiek nurimusi, sugrįžkite prie to, kas nutiko. Buvote pikta, suirzusi, pavargusi? Kuo tiksliau apibrėžkite situaciją ir jausmą, atviliojusį jus į virtuvę. Kai išmoksite suprasti, kas ir kodėl su jumis vyksta, guostis maistui reikės vis rečiau ir rečiau.
