Anglai turi frazę: „shit happens“. Tai nuostata „visko būna“. Bet taip reaguoti pavyksta ne visada ir ne dėl visko. Dažniausiai spontaniškai užsiplieskiame, nes priešinamės tam, kas vyksta ne taip, kaip mes norime.
Galvojame apie tikslą
Paradoksas: eikvojame savo energiją tam, ko negalime pakeisti. Maratono bėgikai turi posakį: „Skausmas neišvengiamas, o kančia – tavo pasirinkimas“. Žmogus bėga, kojas skauda, nuovargis lenkia, prakaitas pila – tai neišvengiama. Jei jis koncentruosis į tai, „kaip man, vargšui, bloga“, tik be reikalo eikvos energiją ir ims kankintis, kaip jam nežmoniškai sunku. Taigi, daug šansų, kad trasos ji nebaigs. Yra kitas būdas – galvoti apie tikslą, kurio siekia, dairytis į vaizdus ir žmones aplinkui.
Jei priimame nemalonią situaciją kaip duotybę, dažniausiai randame būdų kaip iš jos išsikrapštyti.
Jei priimame nemalonią situaciją kaip duotybę, dažniausiai randame būdų kaip iš jos išsikrapštyti. 1952 metais prancūzų gydytojas Alainas Bombardas tapo pirmuoju žmogumi, kuris vienas perplaukė Atlanto vandenyną pripučiama gumine valtimi, turėdamas minimaliai maisto ir vandens atsargas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kodėl vieni žmonės po laivų katastrofų išsigelbėję valtyse, kuriose buvo pakankamas kiekis maisto ir gėlo vandens, išgyvena, o kitus, toje pačioje situacijoje gelbėtojai randa negyvus. Antrieji tiesiog nesusitaikė su įvykusia situacija, viduje jai priešinosi, panikavo ir todėl neišgyveno.
TAIP PAT SKAITYKITE: 9 idėjos, galinčios „perkrauti smegenis“
Susitaikyti – tai nereiškia būti pasyviam
Tiesiog neverta protestuoti prieš tai, jog įvykiai klostosi kiek kitaip, nei norėtume, ar kiti žmonės kalba ar elgiasi ne taip, kaip mums patiktų.
Galima pagalvoti, kad tie, kurie susitaiko, (o ne ieško teisybės, neprotestuoja, nereiškia nepasitenkinimo ir nekabina akių pašnekovui, su kurio nuomone nesutinka), demonstruoja silpnumą ir susitaikymą su aplinkybėmis. Visai ne. Susitaikyti su aplinkybėmis - tai, tarsi būnant fiziku, neprotestuoti prieš Žemės gravitaciją...
Susitaikyti – tai visai nereiškia plaukti pasroviui, tai tiesiog neužsiciklinti ties savo nuostatomis, kurių kažkas neatitinka, o kreipti dėmesį į tai, kas vyksta „čia ir dabar“ ir pasistengti, išlaukus tinkamos progos, pasinaudoti esamomis aplinkybėmis sau pačiu palankiausiu būdu. Nesvarbu, ar bandant išgyventi po katastrofos ar atsigauti po konflikto su sutuoktiniu. Tiesiog neverta protestuoti prieš tai, jog įvykiai klostosi kiek kitaip, nei norėtume, ar kiti žmonės kalba ar elgiasi ne taip, kaip mums patiktų.
Treniruojamės ramiai priimti situaciją
Taip taip – galime ištreniruoti save taip, kad nebepurkštausime dėl smulkmenų ir nekibsime į atlapus dėl to, kad kitas pareiškė kitokią nuomonę.
1 būdas: keičiame savo požiūrį
Stebėkime savo reakciją, kai nutinka kažkas, kuo mes nepatenkinti. Jei jau pripažinsime, kad viduje aktyviai priešinamės – būsime žengę pirmąjį žingsnį. Tada paklauskime savęs, koks mūsų tikslas ir kaip jį geriau pasiekti ne išgalvotomis tobulomis aplinkybėmis, o tokiomis, kurios yra.
2 būdas: stebime įvykius beaistriu žvilgsniu
Stengiamės stebėti savo mintis ir emocijas jų nevertindami, geros jos ar blogos, o tiesiog atkreipdami į jas dėmesį, leisdami joms plaukti pro šalį.
TAIP PAT SKAITYKITE: 7 patikrinti būdai, kaip patikti žmonėms
3 būdas: medituojame
Kasdienei praktikai tikrai įmanoma rasti 15-30 minučių. Atsisėskite ant kilimėlio, sukryžiuokite kojas, svarbu, kad nugara būtų tiesi. Pati paprasčiausia meditacija: užsimerkite, kvėpuokite per nosį, ir koncentruokitės į įkvėpimus ir iškvėpimus bei savo pojūčius, leiskite mintimis ateiti ir išeiti, nevertindami jų.
Psichologų iš Masačusetso klinikinės ligoninės duomenimis, skiriant meditacijai kasdien bent 20 minučių, po 8 savaičių smegenyse įvyksta fiziniai pokyčiai, kuriuos galima fiksuoti aparatūra. Nesigilinant į medicininius aprašymus galima teigti, kad ima aktyviau „dirbti“ smegenų zonos, atsakingos už empatiją ir sąmoningumą, o žmogus tampa atsparesnis stresui.
4 būdas: dėkojame
Kiekvieną vakarą sąsiuvinyje užsirašykite mažiausiai vieną dalyką, už kurį esate dėkingi: sau, kokiam nors žmogui, su kuriuo bendravote ar Visatai.
Neužmirškite paprastos tiesos: visada bus mums nepatinkančių žmonių ir situacijų.
Ir neužmirškite paprastos tiesos: visada bus mums nepatinkančių žmonių ir situacijų. Tuomet įsivaizduokite, kad sėdite kino teatre ir žiūrite filmą. Jei jame būtų tik teigiamai herojai ir tobuli poelgiai – ar būtų įdomu? Pažvelkite pro tą prizmę ir į savo gyvenimą: juk įdomumas slypi svaiginančioje įvairovėje, o ne prėskoje tobulybėje, ar ne?