Nevėdinamos patalpos – rizika sveikatai
„Taupydami šilumą, daugelis savo būstą užsandarina, mažiau vėdina. Tokiu būdu sudaromos visos sąlygos, kad patalpos nekvėpuotų.“ – sako Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Auksė Dabrilaitė.
Nevėdinamose patalpose daugėja iškvėpto anglies dvideginio, kurio perteklius mažina darbingumą, gali sukelti galvos skausmą. Taip pat daugėja iškvepiamų ar nuo maisto ir džiūstančių skalbinių susidariusių vandens garų. Nereikia pamiršti, kad ši drėgmė niekur nedingsta. Pasak specialistės, drėgmės perteklius - puikios sąlygos pelėsiui, kuris gali alergizuoti organizmą. Taupant šilumą patalpose kambarius geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai. Efektyviausiai kambariai išvėdinami sudarant skersvėjį.
Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turėtų svyruoti nuo 18 iki 22°C.
Drėgmę įmanoma pažaboti
„Didelę drėgmę patalpose galima mažinti, ribojant jos išsiskyrimą, šildant butą. Gyvenamose patalpose nereikėtų džiovinti skalbinių, o virtuvėje virš viryklės rekomenduojama įsirengti garų surinkėją su ventiliatoriumi. Neretai gyventojai situaciją gelbėja naudodamies šildytuvais ar drėgmės surinkėjais“, – pataria A. Dabrilaitė.
Drėgmės surinkėjas, mažindamas patalpose drėgmę tuo pačiu apsaugo jas ir nuo pelėsių, bakterijų. Jei problema paaštrėja rudens laikotarpiu, kol daugelyje butų nėra įjungtas šildymas, didžiąją dalį drėgmės gali sugerti vienkartiniai oro sausintuvai.
„Šiuose prietaisuose esanti tabletė ar milteliai sutraukia drėgmę ir veikia apie mėnesį laiko. Tuo tarpu kokybiški elektriniai drėgmės surinkėjai gali praversti patalpose, kuriose santykinė oro drėgmė yra didelė ištisus metus.“ – patarimais dalinasi „Technoramos“ el. parduotuvės vadovas A. Daniela. Pastaruosuose prietaisuose yra įdiegta funkcija, kuri reguliuoja drėgmės lygį patalpoje: kai drėgmė viršija rekomenduojamą 60-65 proc. normą, prietaisas pradeda veikti ir atvirkščiai. Mažaisiais oro sausintuvais to nustatyti neįmanoma.
Kokį šildytuvą pasirinkti?
Kai dėl drėgmės ir šalčio patalpoje sušilti nepadeda net puodelis karštos arbatos, vis daugiau žmonių dairosi į šildytuvais nukrautas parduotuvių lentynas. Tačiau kaip suprasti, kokio prietaiso jums reikia? Visų pirma, svarbu įvertinti patalpos drėgmę. „Termoventiliatoriai, karštą orą pučiantys šildytuvai, dažnai sušildo kambaryje esantį orą ir tuo pačiu mažina drėgmės kiekį patalpoje“, – sako A. Daniela.
Pastaruoju metu populiarėja infraraudonųjų spindulių šildymas, kuris nedžiovina patalpų oro, šildo vienodai visoje patalpoje.
Pasak eksperto, tai yra tinkamas pasirinkimas, jei namuose ne tik vėsu, bet ir drėgna. Tuo tarpu vidutiniško drėgnumo namuose, šie prietaisai išsausina orą – tai jaučiama ne tik ant odos, bet ir išsausėjusios kvėpavimo takų gleivinės. Ieškantiems natūralesnės šildymo sistemos, specialistai rekomenduojama rinktis tepalinį radiatorių. Daugumoje tokių prietaisų galima reguliuoti šilumą bei šildymo laiką (tepaliniai radiatoriai su laikmačiu). Pavyzdžiui, nustatę automatinį įsijungimą 5 valandą, į darbą atsikelsite šiltoje patalpoje.
„Pastaruoju metu populiarėja infraraudonųjų spindulių šildymas, kuris nedžiovina patalpų oro, šildo vienodai visoje patalpoje, nesukelia oro maišymosi su dulkėmis ir bakterijomis“ – saugiausią sprendimą įvardija VSC specialistė Auksė Dabrilaitė.
Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Auksė Dabrilaitė primena, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turėtų svyruoti ribose nuo 18 iki 22°C. Tai yra optimalios mikroklimato parametrų vertės, kurioms esant, nėra neigiamo poveikio sveikatai.
