Arbata per šimtmečius yra bendrystės, draugystės, šilumos, namų jaukumo simbolis, o neretai ir sveikatos šaltinis. Prasidėjus rudeniui ja dažnai gelbstimės nuo snaudulio ar energijos stokos, o ir peršalę savo gyvenimo be arbatos neįsivaizduotume.
Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė sako, kad kiekviena iš pagrindinių arbatos rūšių žmogui yra sveika. Jos turi skirtingų naudingų žmogaus organizmui antioksidantų.
V.Kurpienė mano, kad arbata turi liekninančių savybių ar gali padėti apsisaugoti nuo vėžio, tačiau tik tada, kai įvykdomos ir kitos sąlygos: pilnavertė mityba, valgomas natūralus maistas. Taigi, teigiamam arbatos poveikiui bendras kontekstas taip pat svarbu.
Visos arbatos rūšys yra išgaunamos iš skirtingų to paties augalo Camelia Sinnensis dalių. Arbatos rūšį nulemia tik oksidacijos proceso ilgumas. Štai žinomiausios arbatos rūšys:
Juodoji. Tai – visiškai susifermentavusi arbata. Jos spalva tamsesnė, ji turi daugiau kofeino. Šios arbatos lapeliai, kitaip nei kitos rūšys, savo skonį išlaiko daug ilgiau.
Žalioji. Ši rūšis yra išgaunama, kai švelnus oksidacijos procesas sustabdomas karščiu arba garu. Žaliosios arbatos rūšis yra daug tyrinėta, siekiant patvirtinti ar paneigti legendas apie jos gydomąsias savybes.
Baltoji. Tai – labai lengvai oksiduota arbata, išgauta Kinijos Fujian regione. Manoma, jog baltojoje arbatoje esantys antioksidantai padeda aktyvinti imuninę sistemą.
Oolong (kartais tariama vu long) arbata – pusiau susifermentavusios arbatos lapeliai. Kinų kalba šis žodis reiškia „juodasis drakonas“. Šiai rūšiai išgauti renkami brandūs ir didesni lapeliai, jiems leidžiama fermentuotis nuo 10 iki 80 proc., priklausomai nuo regiono, kuriame ši arbata gaminama.
Kiniečiai teigia vasarą daugiau išgeriantys žaliosios arbatos, o žiemą – juodosios, nes žiemą yra vartojamas „sunkesnis“ maistas.
Ką turėtume žinoti apie arbatą
Šviežumas. Pasak V.Kurpienės, arbatos kokybei svarbu kada ji surinkta, kokie lapeliai, kur ji buvo augusi, taip pat – jos galiojimo laikas. Žalioji arbata intensyvų skonį ir daug oksidantų išlaiko apie metus. Jei vėliau laikome šaldytuve, tada dar apie metus. Tačiau ant arbatos pakelio būna nurodytas tik galiojimas, neparašyta, kada arbata rinkta. Šviežumą atskirti galima pagal tai, kokio kiekio arbatos reikia dėti į puodelį. Jei tam, kad pajustume skonį, jos reikia daug, pvz., šaukštelio, reiškia arbata yra ne pirmo šviežumo. Jei arbata šviežia, užteks tik kelių mažyčių lapelių. Pastovėjusi ilgiau, arbata praranda savo gerąsias savybes.
Jei geriame tokią arbatą, kurios dugne yra arbatžolių, gali sutrikti miegas, plakti širdis, skaudėti galvą.
Liekninamasis poveikis. V.Kurpienė teigia, jog arbatos turi tam tikrų medžiagų, kurios skatina riebalinio audinio skaidymąsi ir tai priklauso nuo koncentracijos, tačiau jei torto gabaliuką užgersime Pu-erh arbata, ji tikrai nepadės sulieknėti. Pasak sveikos mitybos specialistės, įvairios arbatos, net ir kava, skatina medžiagų apykaitą, kalorijų sudega daugiau, tačiau tikrai ne tiek, kad žmogus galėtų valgyti bet ką. O dažnai atsitinka būtent taip - kai žmogus galvoja, kad valgo tai, kas degina kalorijas, jis intuityviai suvalgo daugiau.
Paruošimas. Žaliosios ar baltosios arbatos negalima plikyti verdančiu vandeniu, vanduo turi nebūti pasiekęs virimo temperatūros. Jei plikysime verdančiu vandeniu, sunaikinsime ir kvapą, ir dalį antioksidantų.
Kofeinas. Visos arbatos rūšys, pagamintos iš arbatmedžio lapelių, turi kofeino. V.Kurpienė įspėja, kad kofeino galima perdozuoti geriant ne tik kavą, bet ir arbatą. Jei žmogus išgeria kavos, paskui kelis puodelius žaliosios ir/ar juodosios arbatos, jis gali jaustis blogai. Užplikius ir palaikius, arbatžoles reikia išimti, nes kitaip kofeinas nuolatos patenka į vandenį. Jei geriame tokią arbatą, kurios dugne yra arbatžolių, gali sutrikti miegas, plakti širdis, skaudėti galvą. Žalioji arbata tonizuoja kitaip nei kava, nes jose yra skirtingų tipų kofeinas. Perdozuoti, pasak V.Kurpienės, galima abiejų tipų kofeino.
Vaistažolės. Mėgaujantis tikrąja arbata iš arbatžolių, nereiktų pamiršti ir paprastų lietuviškų žolelių. Jų naudojimo principas yra toks pats, kaip ir arbatžolių – geriausia suvartoti iki kito sezono. Vaistažolės taip pat yra kupinos antioksidantų, tik kitokių. Kaip galima perdozuoti žaliosios ar juodosios arbatos, taip galima perdozuoti ir vaistažolių. Kiekviena žolelė turi skirtingų medžiagų, todėl, jei ne dėl gydymosi, o dėl skonio ar malonumo, rekomenduojama vienos rūšies žolelių arbatos išgerti tik vieną puodelį per dieną. Jei norime daugiau, tuomet – skirtingos rūšies.