Nuolatinis buvimas namuose kenkia mūsų kūnui, silpnina širdį ir plaučius, maža to, netgi gali sutrikdyti smegenų veiklą. Gyvenimo izoliacijoje padariniai gali likti ir pasibaigus pandemijai (kad ir kada tai bus).
Štai kaip saviizoliacija veikia jūsų kūną ir sveikatą.
Po truputį nyksta jūsų raumenys
Savaitė namuose, nesvarbu ar jūs dirbate, ar miegate, ar valgote, iš pradžių gali pasirodyti kaip tikros atostogos, tačiau aktyvumo stoka turi ir tamsiąją pusę.
Ne veltui sakoma, kad norint užsiauginti raumenis reikia ne vieno mėnesio, o kad juos prarastum, užteks ir savaitės. Anot Keitho Baaro, Kalifornijos universiteto Daviso fiziologijos profesoriaus, žmogaus raumenys nyksta dar greičiau su amžiumi.
Praradę raumenis, nebūtinai iš karto prarandate ir didelę masę, bet prarandate jėgą, o tai, pasak K.Baaro, yra vienas iš „stipriausių rodiklių“, rodantis, kiek laiko gyvensite.
„Kuo stipresni mes būsime, tuo ilgiau gyvensime“, – tikina profesorius.
Silpsta plaučiai ir širdis
Jei nesportuojate, nepakyla ir jūsų širdies ritmas. Kai jūsų širdis nedirba stipriau, ji tampa silpnesnė, sako K.Baaras.
Tas pats nutinka ir jūsų plaučiams, jei nesate aktyvus, pasakoja gydytojas Panagis Galiatsatosas, pulmonologas iš Johnso Hopkinso medicinos centro.
Pasak gydytojo, žmonės, kurie skundžiasi plaučių sveikata, jau ir taip laikomi labiau linkusiais susirgti koronavirusu, nes tai kvėpavimo takų liga. Todėl dažniausiai šie žmonės ir lieka namuose, kad sumažintų infekcijos riziką. Bet jei būdami namuose jie nejuda ir nedidina kraujo tekėjimo į plaučius, tai jų būklė ir be koronaviruso gali pablogėti.
Fiziniai pratimai yra puikus būdas pagerinti širdies ir plaučių veiklą.
„To padaryti negali nė vienas vaistas“, – sako P.Galiatsatosas. Taigi jei išeiti iš namų nėra labai saugu, jis rekomenduoja šokti ar užsiimti kita fizine veikla.
Auga jūsų svoris
Jei namuose praleidžiate visą laiką, veikiausiai esate vos per kelis žingsnius nuo šaldytuvo. Tai gali būti patogu, bet kiek pavojinga.
Esant tokiai lengvai prieigai, jūsų „maitinimosi“ langas arba laikotarpis, per kurį valgote didžiąją dalį savo patiekalų, gali išsiplėsti nuo 10 ar 12 valandų per dieną iki 15 valandų per dieną – o tai jau daugiau nei pusė dienos.
Dėl to gali pakilti insulinas, kuris skatina kauptis riebalus, sako Notre Dame universiteto anatomijos ir fiziologijos docentas Gilesas Duffieldas, be kitų dalykų tiriantis žmogaus medžiagų apykaitą.
Tiesa, svorio padidėjimas intensyvaus streso laikotarpiais yra įprastas dalykas, o 2020-ieji buvo nenumaldomai įtempti. Svorio padidėjimas tampa pavojingas, kai jis virsta nutukimu. Tada jūsų kūnas gali pradėti priešintis insulinui ir gali išsivystyti lėtinės sveikatos problemos, tokios kaip medžiagų apykaitos ligos ar diabetas, sakė G.Duffieldas.
Keičiasi jūsų laikysena
Mes visi turime sėdimąją padėtį, į kurią nesąmoningai pasineriame – pasmunkame į priekį, sulenkiame pečius, stuburą ir kaklą sulenkiame.
Tačiau visą dieną sėdėdami ir gulėdami galite rimtai paveikti savo laikyseną ir apkrauti nugarą, kaklą, pečius, klubus ir akis, sako epidemiologas ir Kalifornijos universiteto Riversaido sveikų bendruomenių centro docentas Brandonas Brownas.
B.Brownas siūlo nuo kėdės pakilti bent kartą per valandą, truputį prasivaikščioti ir patampyti raumenis. Galite netgi atsigulti ant grindų ir ištiesinti nugarą.
Kenčia jūsų miegas
Jei didžiąją dienos dalį praleidžiate namuose užtrauktomis užuolaidomis, negaunate pakankamos vitamino D dozės, kuris palaiko kaulų tankumą ir išlaiko energiją.
Ryte gavus pakankamai saulės šviesos, sinchronizuojasi kūno paros ritmas. O jei esate užsidarę visą savaitę ar dirbate negaudami pakankamai saulės šviesos, gali nukentėti ir jūsų miegas.
Pasak B.Browno, jei einate į lauką pasivaikščioti ar mankštintis, dirbate kieme ar lauke turite kitos veiklos, nevertėtų jaudintis, kad jums trūksta saulės šviesos. Tačiau jei iš namų išeinate retai, vertėtų susirūpinti.
Lėtėja smegenų veikla
Sėdimas gyvenimo būdas gali sulėtinti ir jūsų smegenis.
Sportuojant smegenyse susidaro tam tikros cheminės medžiagos, kurios skaido toksinus kraujyje ir netgi neleidžia jiems patekti į smegenis, kur jie gali sunaikinti smegenų ląsteles, sako K.Baaras.
Izoliacijos padariniai yra klastingi – kaip ir pandemija, fiziniai simptomai po ilgesnio atsiskyrimo dažnai nėra akivaizdūs, kol jie tampa žalingi ar ekstremalūs.
Tad jei net ir būdami namuose nepamiršite sportuoti ar, jei galima, išeiti į lauką, jausitės kur kas geriau
