Nemažai žmonių dar gyvena nepakankamai sveikai
Anot gydytojo kardiologo, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriaus habil. dr. Viliaus Jono Grabausko, mirčių nuo LNL mažėjo dėl gerėjančios šalies socialinės ir ekonominės padėties, moksliniais įrodymais grįstos sveikatos politikos, prigyjančių sveikos gyvensenos įpročių, tačiau vidutinė mūsų šalies žmonių gyvenimo trukmė kol kas išlieka viena mažiausių Europos Sąjungoje.
„Atlikus ilgalaikį Kauno gyventojų stebėjimą, paaiškėjo, kad didėjant nustatytų LNL rizikos veiksnių (tokių kaip rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, padidėjęs kraujospūdis, per didelė cholesterolio ir gliukozės koncentracija kraujyje) skaičiui nuo 0 iki 6, mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja daugiau nei keturis kartus, – sako LSMU profesorius. – Kaip rodo mūsų mokslininkų atlikti epidemiologiniai tyrimai, Lietuvoje mažėja rizika susirgti LNL, nes mažėja rūkančių vyrų, daugėja sveikai besimaitinančių, normalų kūno svorį ir lipidų koncentraciją kraujyje turinčių žmonių. Deja, nemažai žmonių vis dar gyvena nepakankamai sveikai.“
Gyvensenos įpročiai formuojasi vaikystėje, todėl labai svarbu, kad šeima, darželis ir mokykla aktyviai dalyvautų ugdant sveiką gyvenseną. LSMU mokslininkai, 35 metus stebėdami Kauno kohortą, išsiaiškino, kad didesnis arterinis kraujospūdis ir kūno svoris vaikystėje susiję su padidėjusiu kraujospūdžiu ir nutukimu bei ikiklinikine ateroskleroze sulaukus vidutinio amžiaus.
Kasdien rūkantys vyrai 2,2 karto dažniau mirė nuo galvos smegenų insulto ir net 12 kartų dažniau sirgo plaučių vėžiu nei nerūkantys.
Tikrinant vaikų sveikatą, būtina vertinti jų kraujospūdį ir antropometrinius duomenis (ūgį, svorį, kūno masės indeksą, atskirų kūno dalių apimtis) – jie svarbūs prognozuojant LNL riziką suaugus.
Dažnai prastą sveikatą bandoma aiškinti paveldimumu. „Genai iš tiesų yra svarbūs. Mūsų mokslininkai nustatė, kad jei artimi vyrų giminaičiai (tėvai, broliai ar seserys) sirgo miokardo infarktu, 24 proc. padidėja tikimybė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, – teigia prof. V.J.Grabauskas. – Paradoksalu, tačiau Lietuvos gyventojams būdingi genų variantai, kurie siejami su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Sveika gyvensena taip pat mažina nepalankių genų įtaką.“
Pavyzdžiui, pakankamas fizinis aktyvumas padeda išvengti nutukimo žmonėms, turintiems kūno svorio didėjimą skatinančius genų variantus. Vartojant mažiau gyvulinės kilmės riebalų galima sumažinti su didesne cholesterolio koncentracija kraujyje susijusių genų poveikį.
Rizikos veiksniai, kuriuos lemia gyvensena
LSMU mokslininkai nustatė, kad daugelis gyvensenos nulemtų rizikos veiksnių yra svarbūs ne kuriai nors vienai LNL, bet kelioms šios grupės ligoms.
Pavyzdžiui, kasdien rūkantys vyrai 1,6 karto dažniau mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų, 2,2 karto dažniau nuo galvos smegenų insulto ir net 12 kartų dažniau sirgo plaučių vėžiu nei nerūkantys. Šie ir kiti duomenys, gauti daug metų stebint Kauno kohortas, labai prisidėjo kuriant Pasaulio sveikatos organizacijos integruotos LNL profilaktikos koncepciją ir formuojant mokslu pagrįstas pasaulio, Europos ir nacionalines LNL profilaktikos ir kontrolės strategijas, taip pat 2013–2020 m. pasaulinį veiksmų planą.
Svarbu – subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas
Norintiems sveikiau gyventi prof. V.J.Grabauskas pataria laikytis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų ir rinktis vidutinio intensyvumo fizinį aktyvumą, pavyzdžiui, greitą ėjimą, bent 150 min. per savaitę.
Taip pat atsisakyti greitojo maisto, saldintų gėrimų, riboti riebius, saldžius produktus, valgyti daugiau daržovių ir vaisių (400–600 g per dieną), pilno grūdo produktų, ankštinių ir riešutų (30 g per dieną). Paaugliams, jaunimui svarbu nepradėti rūkyti ar vartoti alkoholinių gėrimų, o turintiems šių žalingų įpročių kuo greičiau jų atsikratyti. Be to, patariama dalyvauti prevencinėse lėtinių ligų patikros programose, kad kuo anksčiau būtų nustatyti pakitimai ir pradėta jų kontrolė.
Lietuvoje vykdomos patikrų dėl gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos ir prostatos vėžio programos, didelės rizikos asmenų, galinčių sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, išaiškinimo programos. Jas įgyvendinant aktyviai dalyvauja šeimos gydytojai, kardiologai, onkologai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai.
Ugdant sveikos gyvensenos įpročius, skleidžiant informaciją apie LNL priežastis taip pat dalyvauja visuomenės sveikatos biurų specialistai, tačiau prevencinių programų sėkmė labiausiai priklauso nuo aktyvaus pačių gyventojų dalyvavimo.
