Kaip teigia Pensilvanijos valstijos universiteto tyrėjai, dažnai žiūrint į asmenukes sumažėja žmonių pasitikėjimas savimi ir pasitenkinimas gyvenimu.
Tyrimui buvo pasitelkti 225 socialinių tinklų vartotojai, kurių amžiaus vidurkis – 33 metai. 80 proc. iš jų dažnai naudojasi feisbuku. Dalyviai taip pat naudoja tokias programas kaip „Tinder“, „Snapchat“, „Instagram“, „Twitter“ ir „Tumblr“.
Žmonės apskritai linkę lyginti save su kitais, ir tai neišvengiama ir žiūrint į asmenukes, kurios vienų būna tiesiog nufotografuotos, o kitų – kruopščiai išdailintos įvairiausiais filtrais ir programėlėmis, kurios ne tik pakeičia spalvas ar išlygina veido odą, bet prireikus gali ir pasiaurinti skruostus, padidinti lūpas ar akis.
Taigi viso to prisižiūrėjęs ir pradėjęs galvoti, kad neatitinka kažkokių standartų, žmogus gali pradėti jaustis vienišas, atstumtas, nusivylęs gyvenimu.
Pensilvanijos valstijos universiteto tyrėjai labiau domėjosi asmenukių žiūrėjimo, ne jų publikavimo / skelbimo, įpročiais ir reakcijomis. Pastebėta, kad kuo daugiau žmonės matė kitų asmenų skelbiamas asmenukes, tuo nelaimingesni ir mažiau pasitikintys savimi jie darėsi.
Žmonės skelbia asmenukes tada, kai yra laimingi ar smagiai leidžia laiką. Ir tai skatina kitus susimąstyti, kad jų gyvenimas nėra toks geras.
Dėl to kalta ne tik minėta priežastis, bet ir, kaip paaiškina viena iš tyrimo bendraautorių Ruoxu Wang, „žmonės paprastai skelbia asmenukes tada, kai yra laimingi ar smagiai leidžia laiką. Ir tai skatina kitus pažvelgti į tas nuotraukas ir susimąstyti, kad jų gyvenimas nėra toks geras kaip kitų.“
Tiesa, kai tyrimo rezultatai buvo apžvelgti atsižvelgus į asmenybės bruožus, buvo rasta viena išimtis. Tie žmonės, kurie turi didelį norą būti populiarūs, žiūrėdami kitų asmenukes jautėsi geriau. Asmenukės kėlė džiaugsmą ir iš dalies patenkino jų pačių populiarumo poreikį. Tačiau to priežastis nėra iki galo aiški.
Dar vienas skirtumas pastebėtas tarp asmenukių („selfies“) ir grupinių asmenukių („groupies“), kuomet nuotraukose yra ne vienas žmogus. Pastarosios nuotraukos tyrimo dalyviams atrodė įdomesnės ir kėlė džiugesį, skatino pasitikėti savimi. Tyrimo autoriai spėja, kad taip galėjo būti dėl to, kad tose nuotraukose buvo ir tiriamieji arba bent jau jų pažįstami, ir tai skatino bendruomeniškumo ir įsitraukimo jausmą.
Dažniausiai nesusimąstome, kaip viena ar kita nuotrauka gali paveikti mūsų aplinkos žmones. Ypač jei nuotraukoje jų nėra.
Kaip teigia komunikacijos specialistė Ruoxu Wang, šis tyrimas žvelgia į mažiau ištirtą socialinės kultūros dalį. Ir rezultatai yra panašūs, nesvarbu, ar jūs aktyviai spaudžiate „like“ ir komentuojate kitų asmenukes, ar tiesiog tyliai naršote, ką socialiniuose tinkluose skelbia kiti, o patys to nedarote ir į tai viešai (virtualiai) nereaguojate. Visa tai vis tiek gali turėti įtakos, kaip jūs žiūrite į save.
Tyrimas buvo paskelbtas šį rugpjūtį internete, „Journal of Telematics and Informatics“. Jis skatina susimąstyti žmones, kaip jų skelbiamos nuotraukos veikia kitus asmenis, kurie yra jų sekėjai ar draugai; kokios gali būti asmenukių pasekmės kitiems. Juk dažniausiai nesusimąstome, kaip viena ar kita nuotrauka gali paveikti mūsų aplinkos žmones. Ypač jei nuotraukoje jų nėra.