Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kalbant apie vaikų dantų būklę odontologei verda kraujas: ką turime padaryti, kad vaikams nereiktų protezų?

Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, jog kas antras trimetis turi sugedusių dantų. Ėduonies problemos kankinami vaikai ne visada gali valgyti šiltą ar šaltą maistą, nesugeba sukramtyti kietesnio produkto, sunkiai ištaria tam tikrus garsus, dėl dantų būklės netgi praleidžia vaikų darželio užsiėmimus ar pamokas mokykloje, nemiega naktimis. Odontologai pastebi šiurpinančią tendenciją – į eilę laukti dantų protezų su pensininkais vis dažniau stoja ir paaugliai.
Sugedę dantys
Sugedę dantys / 123RF.com nuotr.

Tačiau užuot pildžius burną varžtais ir keraminiais vainikėliais, verčiau užbėgti problemai už akių – dantys liks sveiki, jei tiesiog atsakingai juos prižiūrėsime. Šįmet Vilniaus visuomenės sveikatos biuras pradėjo vesti pamokas 5-6-erių metų vaikams darželiuose, kurių metu mokoma, kaip teisingai valytis dantis. Iki tokio amžiaus dantis vaikams turi išvalyti tėvai – ir šį darbą atlikti reikėtų netgi kruopščiau, nei sau.

Šepetuko paskirtis – ne makaluotis burnoje, o išvalyti

Lietuvos odontologų rūmų Profilaktikos programų koordinavimo komisijos pirmininkė bei vaikų odontologė Rasa Račienė sako, kad darželinukų dantų būklė kelia šiurpą. Tokio amžiaus vaikams dar tik pradeda dygti pirmieji nuolatiniai dantys, tačiau neišugdę gebėjimo juos teisingai išvalyti, jie dar už kelerių metų jau praveria odontologo kabineto duris su visiškai karieso pažeistais dantimis.

Lietuvoje egzistuoja atvejų, kai tokiame amžiuje vaikui į rankas įbrukamas šepetukas, jis juo kažką pamaišo burnoje – ir tai „užskaitoma“ kaip dantų išsivalymas.

„Kad vaikų dantų būklė bloga – žinojome jau seniai. Tačiau iki šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama vaikų nuolatinių dantų dengimui silantais. O tie, mažesnieji vaikai, būdavo paliekami be didesnio dėmesio. Supratome, kad silantais problemos neišspręsime – būtina ir tėvus ir vaikus iš naujo mokyti teisingo dantų valymo būdo“, – sakė Lietuvos Respublikos odontologų rūmų atstovė.

Vaikų odontologe dirbančios R. Račienės teigimu, 5-6-erių metų vaikai gali išmokti taisyklingai valytis dantis, tačiau yra tikimybė, kad dar bus tam per maži, neturės įgūdžių atlikti reikiamus judesius dantų šepetuku. Iki tokio amžiaus dantis kasdien ir kruopščiai turi išvalyti tėvai.

„Lietuvoje egzistuoja atvejų, kai tokiame amžiuje vaikui į rankas įbrukamas šepetukas, jis juo kažką pamaišo burnoje – ir tai „užskaitoma“ kaip dantų išsivalymas. Būtent todėl pasirinkome darželiuose mokyti vyresnius vaikus, nors ir tai išmoksta ne visi“, – sako R. Račienė.

Ne pareiga o pramoga: vaikai kuria dantų valymo šūkį

Ji svarsto, kad galbūt praktika dantis dengti silantais netgi pakišo koją – susidaro įspūdis, tarsi po šios procedūros dantis saugotų mistinė dantukų fėja. Vis tik silantai nedaro stebuklų ir atidus kasdienis dantų valymas yra būtinybė.

„Sudarėme programą, lankome Vilniaus darželius. Šią programą sudaro 4-5 užsiėmimų ciklas, kurio metu su vaikais kalbame, kam skirti dantys, kaip jaustumėmės, jeigu jų nebūtų, ką daro gydytojas odontologas“, – paaiškino pašnekovė.

Darželinukai sužino, kurie yra iltiniai, kandžiai, krūminiai dantys – ir kad visus iš jų reikia išvalyti.

„Didelis dėmesys skiriamas mitybos įpročiams. Aiškiname, kokius produktus, kokiu dažnumu valgyti. Išvengti karieso tikrai yra misija įmanoma“, – sakė R. Račienė.

Eksperimentai vaikams suteikia daug emocijų ir leidžia geriau įsivaizduoti, kodėl būtina nušveisti ant dantų apsigyvenusias bakterijas.

Odontologai ir visuomenės sveikatos specialistai sujungė jėgas, kad dantų valymas taptų ne pareiga, o pramoga, žaidimu. Vaikai raginami sukurti dantų valymo šūkį, dantis išsivalyti visi kartu.

„Sukūrus atrakciją, dantų valymas tampa daug priimtinesnis. Vienas vaikų mėgstamiausių eksperimentų – su bakterijomis. Tiesiog parodome, kaip auga mielių bakterijos, kai gauna cukraus. Taip pat – daugeliui matytas eksperimentas su kiaušiniu – kaip sekasi jį pramušti, kai prieš tai kevalą nušveiti dantų pasta“, – sako pašnekovė. Eksperimentai vaikams suteikia daug emocijų ir leidžia geriau įsivaizduoti, kodėl būtina nušveisti ant dantų apsigyvenusias bakterijas.

123RF.com nuotr./Sugedę dantys
123RF.com nuotr./Sugedę dantys

Kodėl 2 ar 3 minutes?

Tačiau kodėl šiuolaikinių vaikų dantys taip greitai genda? Ar nuo per dažno lepinimo saldainiais?

„Cukraus kiekis kasdienio vartojimo produktuose – didžiulis! Mes gauname cukraus valgydami ir duoną, ir padažą, ir dešrą, ir sausus pusryčius – praktiškai kiekvieno valgio metu. Saldainių jau net nebereikia! Mūsų seneliai ir proseneliai maitinosi grynais, neapdirbtais ir nepasaldintais produktais – todėl ir situacija buvo geresnė. Cukrus yra reikalingas dantų ertmėje gyvenančioms bakterijoms – ir netgi nedidelio jo kiekio užtenka, kad jos pradėtų savo veiklą (ardyti dantis). Todėl dantis turime valyti atsakingiau,“ – sako R. Račienė.

Ji pabrėžė, jog daugumai odontologų nuoširdžiai rūpi vaikų dantų sveikata, ir nors odontologai galėtų džiaugtis išaugusiomis darbo apimtimis – jiems taip pat spaudžia širdį kankinti darželinuką odontologo kėdėje.

O ką turėtų daryti tėvai?

„Nemakaluokite šepetuku burnoje – jūs turite matyti tai, ką valote, – sako R. Račienė. – Pakelkite viršutinę lūpą ir per visus dantų paviršius, t.y.: per išorinį, per vidinį ir per kramtomąjį braukite sukamaisiais arba šluojamaisiais judesiais“.

Kiek laiko reikėtų valyti vaikui dantis?

„Galite ir 5 minutes laikyti šepetuką burnoje – naudos nebus. Svarbu ne laikas, o žinoti, ką su tuo šepetuku veikti. Iš kur atsirado tas laikotarpis – valyti 2 arba 3 minutes? Kiekvieno danties paviršius turi būti valomas 5 sekundes. Įvertinus, kiek šepetukas apima dantų, išeina, kad išvalyti 20 vaiko pieninių dantų užtrunka 2 minutes, o 32 nuolatinius suaugusiojo – 3 minutes“, – paaiškino vaikų odontologė.

Gydome pasekmes, o priežastį ignoruojame

Lietuva labai turtinga valstybė, jei finansuoja supuvusių jaunų žmonių dantų protezavimą. Jei gydytojas išgyvena iš lėšų, gaunamų iš ligonių kasų, jam tai yra naudinga. Jam paranku, kad vaikų dantys sugestų iki tokio lygio, kad juos reikėtų protezuoti.

Kalbant apie tai, kad šiandien net paaugliai stoja į eilę protezuoti dantis R.Račienė teigė, jog čia dvi problemos sugriūva į vieną: baisu, jog jaunuoliai turi taip neprižiūrėtus dantis, kita vertus, odontologai gauna daugiau nei 1000 eurų iš ligonių kasų už dangų protezavimą jauniems pacientams. Todėl jiems suteikiama pirmenybė, tuo metu pensinio amžiaus žmonės, kurie dantų neteko tiesiog dėl senatvės, eilėse prie protezavimo laukia keliolika metų (ypač ilgos jų eilės susidariusios Panevėžio rajone).

„Lietuva labai turtinga valstybė, jei finansuoja supuvusių jaunų žmonių dantų protezavimą. Jei gydytojas išgyvena iš lėšų, gaunamų iš ligonių kasų, jam tai yra naudinga. Jam paranku, kad vaikų dantys sugestų iki tokio lygio, kad juos reikėtų protezuoti. Vadinasi, niekas nėra suinteresuotas, kad vaikų dantys būtų sveikesni. Man užverda kraujas – aš visiškai nesuprantu šitos politikos“, – jaudindamasi kalbėjo vaikų odontologė.

Jos nuomone, dantis vaikams protezuoti galima dviem atvejais: kai yra įvykusi trauma arba kai vaikas turi įgimtų dantų ligų (pavyzdžiui, nesusiformavusi dantų emalė).

Odontologės teigimu, lėšos, skiriamos dantų protezavimui dėl jų nepriežiūros, galėtų būti nukreipiamos išmokyti vaikus ir jaunuolius teisingai valyti dantis ir atsakingai žiūrėti į dantų valymą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?