Didelis naujas tyrimas nustatė, kad su maistu daugiausia kalcio gavusiems vyrams ir moterims tikimybė, kad inkstuose susidarys akmenys, buvo penktadaliu mažesnė, palyginti su tais, kas kalcio gaudavo mažiausiai, teigiama pranešime spaudai.
„Tai dar vienas įrodymas, jog nėra reikalo riboti su maistu gaunamą kalcį, kad nesusidarytų inkstų akmenys“, sako dr. Eric Taylor, inkstų specialistas iš Meino medicinos centro Portlande.
Nors daugelis inkstų akmenų susiformuoja iš kalcio oksalato, žmonėms nereikia bijoti su maistu gauti kalcio, interviu „Reuters Health“ teigia E. Taylor. Priešingai, ankstesnieji tyrimai parodė, kad vartojant kalcio turtingą maistą, atitolinamas akmenų susidarymas. Nors tie tyrimai daugiausia apėmė pieno produktus, tebėra gyva abejonė, kad kai kurie pieno komponentai gali lemti akmenų susidarymą. Todėl dr. E. Taylor ir jo kolegos nutarė ištirti, kokį poveikį turi kalcis, esantis ne pieno produktuose.
Mokslininkai išanalizavo tris didelius tyrimus, kurie apėmė daugiau nei milijoną vyrų ir moterų, kai kurie tų tyrimų truko dešimtmečius ir naudojo išsamius ir reguliarius klausimynus apie vartojamą maistą. Tyrimų dalyvius mokslininkai suskirstė į penkias grupes pagal tai, kiek per du dešimtmečius jie gaudavo kalcio iš pieno ir kitų šaltinių. Analizei naudoti duomenys tų tiriamųjų, kurie tyrimų pradžioje buvo geros sveikatos ir niekada nekentėjo dėl inkstų akmenų.
Nustatyta, kad daugiausia kalcio – tiek iš pieno, tiek iš kitų šaltinių – vartojusiems žmonėms tikimybė patirti inkstų akmenų sukeliamą skausmą buvo 77 proc. mažesnė palyginti su tais, kas kalcio suvartodavo mažiausiai. Tyrimo rezultatus paskelbė JAV leidžiamas žurnalas „Journal of Urology“.
Vertindami tik pieno produktus, mokslininkai nustatė, kad tiriamiesiems, kurie per dieną vidutiniškai gaudavo 150 miligramų kalcio – arba išgerdavo pusę stiklinės nugriebto pieno, inkstų akmenų tikimybė buvo 30 proc. didesnė, palyginti su tais, kas pieno vartojo daugiausia – išgerdavo maždaug tris stiklines.
Kai dėl ne pieno produktų, per dieną suvartojusiems 250 miligramų kalcio – o tai, pavyzdžiui, atitinka maždaug 220 gramų keptų kopūstų arba dvi sardines, tikimybė akmenims inkstuose atsirasti buvo dukart didesnė nei tiems, kas kalcio suvartodavo 450 miligramų per dieną.
Laikoma, kad amerikiečiams yra 6 proc. tikimybė, kad per jų gyvenimą susiformuos inkstų akmenys. Ši tyrimų analizė atskleidė, kad mažas kalcio vartojimas tą tikimybę padidina iki 12 proc. Pasak mokslininkės, kuri atliekant šį tyrimą nedalyvavo, kuo daugiau kalcio yra virškinimo trakte, su tuo didesniu oksalato kiekiu jis gali susijungti ir pašalinti iš organizmo greičiau, nei oksalatas patenka į kraujotaką ir pasiekia inkstus ar tulžies pūslę. Urologas dr. Mathew Sorensen iš Vašingtono universiteto Sietle pažymi, kad daugelis pacientų nesupranta šio ryšio ir sumažina kalcio vartojimą, o tai didina riziką, kad susiformuos inkstų akmenys.
Pasak jo, „tai vienas svarbiausių mitų akmenų pasaulyje, kurį reikia sugriauti“. Kartu jis pažymi, kad pernelyg didelis kalcio vartojimas irgi nėra gera mintis, ir rekomenduoja pacientams per dieną suvartoti maždaug 1000-1200 miligramų.
Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, rekomenduojama kalcio paros norma yra 800 miligramų. Pagrindiniai maistiniai kalcio šaltiniai yra pienas ir jo produktai (ypač fermentinis sūris), mineralinis vanduo, grūdai, jautiena, žuvis, soja, riešutai, saulėgrąžos, kopūstai, brokoliai, žemuogės, kriaušės, slyvos.
