Alvydas teigia, kad žmonės, pradėję sportuoti net ir vyresniame amžiuje, šios veiklos nebenori atsisakyti. Daugkartinis Lietuvos čempionas, laipiojimo treneris Kipras Baltrūnas prideda, kad ne tik dėl pagerėjusios fizinės savijautos, bet ir dėl aktyvesnio socialinio gyvenimo senjorai grįžta į sporto sales.
– Kas svarbu sportuojant vyresniame amžiuje?
Alvydas: Vyresniame amžiuje pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į gerą apšilimą ir bendro pobūdžio mankštą. Svarbu ugdyti valią ir laikytis treniruočių grafiko, nepraleidinėti treniruočių. Praėjus šiek tiek laiko išsivysto įprotis ir jau be treniruočių kūnas jaučiasi prastai.
Kipras: Man svarbu, kad sportuodami bet kokio amžiaus žmonės pirmiausia treneriui pasisakytų apie turimas ar turėtas traumas, kad daugiau nepakenktume. Kitas svarbus aspektas, ypač vyresniame amžiuje – žinoti savo jėgų ribas. Sportuoti po truputį, žingsnis po žingsnio darant pažangą ir mėgaujantis judėjimu.
– Ar nevėlu pradėti sportuoti vyresniame amžiuje?
Alvydas: Nemažai žmonių, prisijungiančių prie vyresnių laipiotojų, niekada gyvenime nesportavo. Bet jiems užtenka vos pusmečio, per kurį jie padaro didelę pažangą! Sportuoti pradėję senjorai dažnai pasidžiaugia pagerėjusia savijauta ir prašviesėjusiu gyvenimu. Sunku vyresnius žmones išjudinti nuo sofos, bet jei jau pradeda, dažniausiai ir tęsia, nes greit pajunta sporto naudą.
Kipras: Tikrai nevėlu pradėti! Mūsų kūnas yra sukurtas judėjimui, bet šiuo metu vis dažniau dirbdami sėdimą darbą tą pamirštame. Geriausių sportinių rezultatų pasieksime, žinoma, pradėję sportuoti vaikystėje, bet dėl savo savijautos ir sveikatos pradėti galima, net reikia, bet kada, vos tik randame progą.
– Ar netrūksta galimybių sportuoti vyresniame amžiuje?
Alvydas: Pasiūlymų sportuoti šiuo metu tikrai gausu – nuo linijinių šokių iki tokių sudėtingų sporto šakų kaip laipiojimas uolomis. Pačiam teko prikalbinti ne vieną bendraamžį bičiulį pasinaudoti laipiojimo centre „Vertical” vykusiose nemokamose laipiojimo pamokose senjorams projekto „Lipkime kartu“ metu.
Kipras: Dažnai senjorams trūksta ne pasiūlymų sportuoti, o drąsos nusispjauti į jiems pripaišomo „seno“ žmogaus etiketę. Šiame centre treniruočių metu su senjorais stengiamės šio požiūrio į save atsisakyti.
– Alvydai, ar jau seniai laipiojate uolomis ir kopiate į kalnus?
Alvydas: Pradėjau 1970 metais. Tuomet draugai atvedė į alpinizmą, o kartu ir į laipiojimo treniruotes. Be jų techninis alpinizmas būtų neįmanomas. Prieš tai dar užsiėmiau sportine gimnastika bei parašiutizmu, bet negalėjau tęsti dėl silpnesnės regos – nešioju akinius. Užtat laipiojime jau po metų tapau Lietuvos laipiojimo sporto čempionato prizininku ir sportuoju iki šiol. Kai turiu progą, taip pat slidinėju kalnuose.
– Kiprai, senjorai, laipiojantys sienomis, skamba kiek keistai... kuo šis sportas gali juos traukti?
Kipras: Pripažinsiu, vyresnio amžiaus žmonių mūsų laipiojimo centre iki šių metų dažnai nebūtų pavykę pamatyti. Bet norėjosi įtraukti senjorus į mūsų jauną bendruomenę, suteikti jiems galimybę be sporto pagyvinti socialinį gyvenimą. Be to, laipiojimo sportas išjudina visą kūną, gerina kraujotaką ir fizinę ištvermę.
Nemokamomis treniruotėmis, kurias vykdėme bendrai su Sporto rėmimo fondu, administruojamu Švietimo mainų paramos fondo, pasinaudojo virš 800 žmonių, apie 80 iš jų – senjorai. Be to, specialiai šiam projektui vykdyti laipiojimo centre buvo sumontuota vaikams ir senjorams pritaikyta laipiojimo saugos įranga, tad senjorai galėjo saugiai išbandyti tai, apie ką galbūt svajojo visą savo gyvenimą.
