Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kalorijų matavimas paseno: kiek iš tiesų jų gauname su maistu?

Kalorija kalorijai nelygu – tokia frazė dažnai girdima iš mitybos specialistų. Ir nors jie turi omenyje, kad tas pats kalorijų kiekis, gaunamas iš sveiko maisto, yra vertingesnis nei iš nesveiko, šią frazę dabar galima vertinti ir kitu kampu – dabartinė kalorijų matavimo sistema paseno ir nebeatspindi tikrovės. Tai, kiek kalorijų gauname su maistu, priklauso nuo to, kaip paruoštą jį valgome.
Moteris valgo sveiką maistą
Moteris valgo sveiką maistą / Fotolia nuotr.

Maisto vertė iki šiol skaičiuojama pagal JAV chemiko Wilburo Atwaterio sistemą, atrastą 19 a. pabaigoje, tačiau specialistai jau kurį laiką kalba apie tai, kad ji netiksli. Daugiau nei per šimtmetį pasikeitė maisto gaminimo būdai ir galimybės, mūsų mitybos įpročiai, ir į tai reikia atsižvelgti.

Žalias maistas – mažiau kalorijų

Ką mums reikėtų žinoti? Pirmiausia, kad kalorijų iš to paties produkto gauname daugiau, jei valgome jį ne žalią, o termiškai apdorotą (virtą, keptą, marinuotą, troškintą, trintą, garintą ir t. t.). Ir kalbame ne apie tai, kad papildomai dedame aliejaus, sviesto, marinato ir pan. ir dėl to susidaro didesnis kalorijų kiekis. Iš termiškai apdorotos morkos gauname daugiau kalorijų nei iš žalios. Taip yra todėl, kad virškinant apdorotą morką sunaudojama mažiau energijos nei virškinant žalią. Tas pats būtų kalbant apie vidutiniškai iškeptą ir gerai iškeptą kepsnį – pastarasis kalorijų turėtų daugiau.

Pravartu žinoti, kad to paties maisto energinė vertė gali skirtis 10–30 proc.

Kalorijų skaičiavimas laikomas vienu iš svorio reguliavimo būdų. Vieniems tai visiškai nesvarbu, bet tiems, kurie skrupulingai jas skaičiuoja arba stengiasi rinktis mažiau kalorijų turinčias alternatyvas, pravartu žinoti, kad to paties maisto energinė vertė gali skirtis 10–30 proc.

W. Atwateris apskaičiavo maistinę vertę pagal tai, kiek maiste yra angliavandenių, riebalų ir baltymų. Angliavandenius ir baltymus jis įvertino 4 kcal/gr., o riebalus – 9 kcal/gr. Tačiau užpernai, per kasmetinį mokslininkų suvažiavimą, JAV mitybos specialistai paskelbė, kad viskas ne taip paprasta.

Atlikus bandymus su pelėmis paaiškėjo, kad tos, kurios valgė apdorotą maistą, priaugo iki 30 proc. daugiau svorio nei tos pelės, kurioms buvo duodama tokio pat maisto, bet žalio. Įdomu tai, kad termiškai apdorotas, bet jau atvėsęs maistas turi mažiau kalorijų nei dar šiltas.

Keli patarimai

Vida Press nuotr./Žaliavalgiškas kokteilis
Vida Press nuotr.

Tai nereiškia, kad turite stačiomis pulti prie žaliavalgystės. Tiesiog reikia labiau atkreipti dėmesį į mokslininkų pastebėjimus ir į tai, kaip maistas yra paruoštas, kokio dydžio porcijas valgote.

Žmonėms, norintiems atsikratyti antsvorio, mokslininkai rekomenduoja valgyti daugiau šviežio žalio maisto arba virti jį garuose. Taip jis išsaugos daugiausia maistinių savybių ir gausite mažiau kalorijų nei iš, pavyzdžiui, kepto. Arba jei virėte, troškinote ar kepėte maistą, nepulkite valgyti jo karšto – palaukite, kol atvės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai