Insultas pakerta vis jaunesnius
Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos klinikos Širdies aritmijų sektoriaus vadovo prof. Aro Puodžiukyno, smegenų audinio žūtis – insultas nėra vien pagyvenusių žmonių liga. Be abejo, amžius – svarbus insulto rizikos veiksnys, tačiau vis daugiau jaunų asmenų, 40-mečių ar 50-mečių, ir Lietuvoje gydomi nuo insulto. Insultas gali ištikti ir paauglius ar vaikus.
Pagrindiniai insulto rizikos veiksniai gerai žinomi. Tai aukštas kraujo spaudimas, cukrinis diabetas, širdies ligos, mažas fizinis aktyvumas, gausus riebaus maisto, alkoholio vartojimas, rūkymas, nutukimas, krešėjimo sistemos sutrikimai, kt.
Priminsime, kad insultas būna išeminis, kai smegenų kraujotaka sutrinka dėl kraujagyslės užsikimšimo, ir hemoraginis, kai įvyksta kraujo išsiliejimas į smegenis plyšus kraujagyslei.
Kuo pavojingos širdies ligos?
Širdies ligos, o būtent prieširdžių virpėjimas, pavojinga liga, nes, anot profesoriaus, yra sunkiausių insultų priežastis. Prieširdžių virpėjimas – visiškai neritmiška širdies veikla, kai širdies susitraukimų dažnis būna didesnis už normą, mažesnis arba ją atitinka. Pačios aritmijos žmonės dažniausiai nejaučia, jie skundžiasi dusuliu, nuovargiu, fizinio krūvio netoleravimu, oro trūkumu. Tiesa, žmogus gali jausti pavienius širdies permušimus – tam tikras permušimų skaičius per parą yra laikomas norma.
Sergant prieširdžių virpėjimu, didėja išeminio insulto tikimybė, kai trombas susiformuoja širdyje, tiksliau, kairiajame prieširdyje. Šio insulto pasekmės daug sunkesnės. Todėl, anot prof. A.Puodžiukyno, itin svarbu užbėgti galimam insultui už akių. Kaip? Nustatyti prieširdžių virpėjimu sergantiems žmonėms insulto riziką ir ją mažinti skiriant atitinkamų vaistų – antikoaguliantų, t.y. trombų susidarymą slopinančių medikamentų.
Kam didesnė rizika susirgti prieširdžių virpėjimu?
