Pavargę nesimankštiname
Nors sportas asocijuojasi su dar didesniu nuovargiu ir pervargę praleidžiame treniruotę ar mankštą, tai nėra gerai. Reguliari fizinė veikla didina ištvermę, stiprina kūną, gerina širdies ir kraujagyslių sistemą, kūno audiniai geriau aprūpinami deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Nustatyta, kad vos 20 minučių kasdienės mankštos per kelias savaites padaro poveikį bendrai savijautai.
Dirbantys protinį sėdimą darbą, neturėtų laisvalaikio leisti pasyviai – drybsodami priešais televizorių ar skaitydami knygas.
Nors po darbo dienos parėjus namo norisi tik griūti ant sofos ir gulėti, taip sau padarome meškos paslaugą. Dirbantys protinį sėdimą darbą, neturėtų laisvalaikio leisti pasyviai – drybsodami priešais televizorių ar skaitydami knygas.
Toks laisvalaikis rekomenduojamas dirbantiems fizinį darbą, o likusiems reikėtų būti aktyvesniems. Kartais užtenka pasivaikščioti greitu tempu, kad atsigautume.
Mums trūksta vandens
Kaip gražiausia gėlė nuvys be vandens, taip ir mes negalime be jo gyventi. Tik ne visada atpažįstame, kad organizmui jo trūksta. Troškulys ir tamsi šlapimo spalva rodo vandens trūkumą. Dehidratacija daro kraują tirštesnį, širdis lėčiau pumpuoja kraują į organus ir audinius, taigi jie vėliau aprūpinami būtinomis medžiagomis ir deguonimi. Užtenka, kad patirtume 2 proc. dehidrataciją, ir jau jausimės pavargę.
Jei kankina nuovargis, nors gerai miegojote, nepatyrėte streso ir nepersivalgėte, pamėginkite išgerti stiklinę ar dvi vandens.
Nepusryčiaujame
Maistas – tai kuras mūsų kūnui, pamaitinantis kiekvieną organą, audinį ir ląstelę. Geras kuras suteikia energijos visai dienai, blogas (arba joks) gali sukelti nuovargį. Ryte mūsų virškinimo sistema būna pasirengusi dirbti, pusryčiai skatina medžiagų apykaitą, pavalgę jaučiamės aktyvūs.
Pusryčiams tinka nesaldinti visų grūdo dalių dribsniai ar duona, baltymai (varškė, kiaušiniai, graikiškas jogurtas). Vaisiai ryte – taip pat geras pasirinkimas, nes iš jų gautą gliukozę organizmas paverčia energija.
Darbo stalas – netvarkingas
Matant sujauktą stalą sunkiau sutelkti dėmesį į darbą, smegenys ilgiau apdoroja informaciją.
Iš vienos pusės, netvarka ant darbo stalo atskleidžia mūsų kūrybiškumą (bent jau taip sako psichologai), iš kitos pusės, toks vaizdas gali išvarginti. Prinstono universiteto mokslininkai paskelbė, kad sujauktas, gausus daiktų stalas išvargina protiškai, tai matant sunkiau sutelkti dėmesį į darbą, smegenys ilgiau apdoroja informaciją.
Geriausia būtų darbo dienos pabaigoje susitvarkyti stalą, kad atėjus kitą rytą būtų malonu pradėti dieną. Prisiminkite, kaip gera pasidaro, kai susitvarkote namus ir atsikratote nereikalingų daiktų. Tas pats galioja ir darbo vietai.
Nemokame pasakyti „ne“
Neįmanoma padaryti visko, ko iš mūsų nori aplinkiniai, ypač jei patys to nenorime. Perdėtas mandagumas ir negebėjimas ko nors atsisakyti gali labai nuvarginti – tiek fiziškai, tiek emociškai. Darydami tai, ko mūsų prašo kiti, pavargstame ir prarandame daug laiko, jaučiamės suirzę ir nelaimingi. Dėl negebėjimo pasakyti „ne“ aplinkiniai gali pradėti mumis naudotis (nebūtinai tai suvokdami).
Ar galėsi dirbti savaitgalį? Ar pasaugosi mano vaikus penktadienio vakarą? Ar tapsi namo bendrijos pirmininkės pavaduotoja? Ar suorganizuosi klasės susitikimą? Į tokius ir daug kitų klausimų ne visada reikia atsakyti „taip“.
Beje, kartą ko nors atsisakius, kitąkart jau nebus taip baisu tai padaryti, o ir aplinkiniai žinos, kad turite galimybių ir geranoriškumo ribas.
