2019 m. paskelbtame tyrime nustatyta, kad nuo 2000 m. bendras širdies smūgių skaičius JAV sumažėjo, tačiau jie tapo dažnesni jaunesnių nei 40 metų amžiaus grupėje. Dar daugiau, nustatyta, kad jauniausi širdies smūgį išgyvenę asmenys turėjo tokią pat tikimybę ateityje mirti nuo širdies smūgio kaip ir vidutinio amžiaus išgyvenusiųjų grupė.
Kardiologas Marcas Katzas „Insider“ sakė, kad dauguma širdies ligų, kuriomis serga jauni žmonės, pasižymi nespecifiniais simptomais, pavyzdžiui, galvos svaigimu ar dusuliu. Vienintelis patikimas būdas paneigti širdies sutrikimų priežastis – pasitikrinti pas gydytoją.
„Kartais, pavyzdžiui, širdies klausymasis, gali padėti mums įvertinti, ar širdies raumenyje nėra kažko neįprasto, dėl ko reikia atlikti tolesnius tyrimus“, – sakė M.Katzas.
Štai trys pagrindiniai požymiai, rodantys, kad dėl širdies ligų turėtumėte pasitikrinti bet kuriame amžiuje, net 20-ies ir 30-ies.
Dusulys ar pasunkėjęs kvėpavimas fizinio krūvio metu
M.Katzas sakė, kad jam teko sutikti daug pacientų, kurie skundėsi dusuliu po pirmojo fizinio krūvio iki tol rimtai nesportavę ar padarę pertrauką.
„Kadangi žmonės bando grįžti į fizinę formą, jie negali atsakyti į paprastą klausimą: „Ar aš tiesiog praradau formą, ar tai kažkas rimtesnio?“ – sakė jis. Atsakymas į šį klausimą gali būti toks paprastas, kaip atlikti širdies krūvio testą, kad būtų įvertinta, kaip širdis veikia fizinio aktyvumo metu, sakė M.Katzas.
Pasak Mayo klinikos, atlikus tokį testą galima nustatyti, ar pagrindinė problema yra užblokuota kraujotaka, kuri rodo širdies ligą, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, ar nereguliarus širdies ritmas, vadinamas aritmija. „Jaunesniems pacientams vėlgi reikia pokalbio su gydytoju, kad būtų galima išsiaiškinti, ar tai rimta, ar ne“, – sakė M.Katzas.
Alpimas ir galvos svaigulys
Nors alpulys ne visada susijęs su širdies problemomis, jis gali būti sumažėjusio kraujo pritekėjimo į gyvybiškai svarbų organą ir iš jo požymis.
„Jei kada nors apalpsite, ypač jei sportuojate, tai yra simptomas, dėl kurio turėtumėte kreiptis į gydytoją“, – sakė M.Katzas.
Jis pridūrė, kad ir kiti simptomai, tokie kaip stiprus, nereguliarus širdies plakimas, galvos svaigimas ir svaigulys jauniems ir sveikiems žmonėms yra ženklas kreiptis į specialistą.
Greitėjantis ir nereguliarus širdies plakimas
Jei jaučiate, kad jūsų širdis plaka per greitai, per lėtai arba tarsi praleidžia ritmą, turėtumėte apsilankyti pas kardiologą, kad būtų patikrinta, ar nėra problemų.
Širdies plakimas taip pat gali būti susijęs su nerimu ar stresu, tačiau neatlikus tyrimo, kurio metu būtų įvertintas širdies ritmas ir raumens funkcija, negalima pasakyti, kad vien tik nerimas sukelia širdies plakimą.
„Dažnai nerimo kamuojamiems pacientams gali pasireikšti širdies plakimas, dėl kurio jie dar labiau nerimauja, o nerimas gali sukelti dar didesnį širdies plakimą“, – sakė M.Katzas.
Kartais apsilankymas pas kardiologą gali sumažinti paciento nerimą, net jei su širdimi nėra nieko blogo. Tokie paprasti rodmenys kaip elektrokardiograma gali suteikti ir pacientams, ir gydytojams daugiau informacijos apie širdies sveikatą, padėti įvertinti būklę ir paskirti tinkamą gydymą.
