Aukšto kraujospūdžio rizikos veiksniai
Reguliuokite kūno svorį. Kūno svoris tiesiogiai susijęs su kraujospūdžio padidėjimu. Antsvoris didina kraujospūdį bei lemia arterinės hipertenzijos išsivystymą. Normalus kūno masės indeksas yra tarp 18,5 ir 24,9. Kiekvienas turėtų žinoti savo kūno masės indeksą (KMI sužinosite padalinę svorį kilogramais iš ūgio metrais, pakeltais kvadratu).
Sumažinus kūno svorį 10 kg, vidutinis kraujo spaudimas sumažės net 5–20 mmHg. Nutukusiems pacientams sunorminus kūno svorį ne tik mažėja kraujospūdis, bet ir modifikuojami kiti rizikos veiksniai: rezistentiškumas insulinui, cukrinis diabetas, dislipidemija, kairiojo skilvelio hipertrofija bei miego apnėja. Vidutinio amžiaus žmonėms svoris per metus natūraliai padidėja 0,5–1,5 kg – išvengus svorio didėjimo mažinama arterinės hipertenzijos tikimybė.
Saikingai vartokite alkoholį. Nustatyta tiesinė priklausomybė tarp alkoholio vartojimo, kraujospūdžio dydžio ir arterinės hipertenzijos dažnio. Gausiai vartojantys alkoholį dažniau suserga insultu. Taip pat alkoholis silpnina vaistų hipertenzijai gydyti poveikį. Po gausaus alkoholio vartojimo galimas staigus kraujospūdžio padidėjimas.
Sportuokite. Rekomenduojama reguliari aerobinė fizinė veikla (bėgimas, greitas ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas ir t.t. bent 30 min. per dieną), o ne statiniai izometriniai pratimai. Vidutinio intensyvumo aerobiniai pratimai kraujospūdį sumažina 4–9 mmHg, modifikuojami ir kiti rizikos veiksniai – antsvoris, pilvinis nutukimas, didėja didelio tankio lipoproteinų („gerojo“) cholesterolio kiekis bei jautrumas insulinui. Sportuojant kraujospūdžio sumažėjimas asmenims, sergantiems arterine hipertenzija, yra didesnis nei turintiems normalų kraujo spaudimą.
Sumažinkite druskos kiekį maiste. Epidemiologiniais tyrimais įrodyta, jog sūraus maisto vartojimas turi tiesioginį ryšį su kraujospūdžio pakilimu bei arterinės hipertenzijos išsivystymu. Sumažinus druskos vartojimą iki 6 g per parą, galima tikėtis kraujospūdžio sumažėjimo 2–8 mmHg. Didesnis kraujospūdžio sumažėjimas stebimas ribojant druską vidutiniame ir vyresniame amžiuje, sergantiesiems cukriniu diabetu bei esant lėtinėms inkstų ligoms.
Rūkytus mėsos gaminius skanauti reikia saikingai ne tik dėl riebumo, bet ir dėl didelio druskos kiekio juose. Gausus druskos vartojimas yra viena iš gydymui atsparios hipertenzijos priežasčių.
Sumažinus druskos vartojimą iki 6 g per parą galima tikėtis kraujospūdžio sumažėjimo 2–8 mmHg.
Vartokite daugiau daržovių ir vaisių. Tyrimais įrodyta, jog dieta, kurios metu gausiai vartojama vaisių, daržovių bei nekaloringų produktų, efektyviai mažina kraujospūdį. Rekomenduojama valgyti neriebius produktus, maksimaliai sumažinti maisto produktus, kuriuose gausu sočiųjų ir visų riebalų. Pakeitę savo mitybą į sveiką, vidutinį kraujospūdį galite sumažinti 8–14 mmHg.
Nerūkykite. Surūkius cigaretę stimuliuojama simpatinė nervų sistema, padidėja katecholaminų kiekis kraujyje. Dėl šių priežasčių padidėjęs širdies susitraukimų dažnis ir padidėjęs kraujospūdis išlieka ilgiau nei 15 min. Nors ir nėra pakankamai duomenų, įrodančių, kad rūkymas sukelia arterinę hipertenziją, niekas neabejoja tuo, kad jis reikšmingai didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Rūkymo atsisakymas yra viena efektyviausių priemonių mažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis.
Dažniausiai gydytojui užduodami klausimai
Koks kraujo spaudimas vertinamas kaip padidėjęs? Europos hipertenzijos diagnostikos ir gydymo gairėse yra nubrėžta aiški riba, kurią viršijus nustatoma arterinė hipertenzija – tai 140/90 mmHg.
Ar reikia gydyti arterinę hipertenziją? Šis klausimas dėl pacientų medicininės edukacijos iškyla vis rečiau, tačiau neretai ligoniai nesuvokia gydymo visą gyvenimą svarbos bei būtinybės pasiekti tikslinį kraujospūdį. Arterinė hipertenzija, vadinama „tyliąja žudike“, neretai yra besimptomė ir pirmuoju simptomu gali būti miokardo infarktas, insultas ar inkstų funkcijos sumažėjimas.
Kartais aktyvus hipertenzijos gydymas gali sukelti diskomfortą sergančiajam, todėl kardiovaskulinės rizikos, kurią lemia padidėjęs kraujo spaudimas, išaiškinimas yra viena iš sėkmingo ligos gydymo prielaidų. Labai svarbu gydytojo paskirtus vaistus vartoti kasdien, tuo pačiu paros metu ir suvokti, kad arterinės hipertenzijos gydymas truks visą gyvenimą.
Ar arterinė hipertenzija yra dažna liga? Apie tai susimąsto kiekvienas sergantysis. Tai dažna patologija – apie 25 proc. visos populiacijos serga arterine hipertenzija. Net jeigu kraujospūdis nėra padidėjęs 50-mečiui, jo rizika susirgti per likusį gyvenimą siekia beveik 90 proc. Arterinė hipertenzija dažnesnė vyresniame amžiuje, sąlygojama genetikos, bet ne tik – kraujospūdžio didėjimą lemia ir aplinkos veiksniai bei žmogaus gyvensenos ypatybės.
Padidėjusiam kraujospūdžiui turi įtakos vartojamas sūrus, riebus, kaloringas bei daug konservantų turintis maistas, mažas vartojimas vaisių, daržovių bei grūdinių produktų, taip pat mažas fizinis aktyvumas, nuolatinė nervinė įtampa, gausus alkoholio vartojimas bei rūkymas.
Ar galima išvengti kraujospūdžio padidėjimo? Prevencijos priemonės yra paprastos: idealus kūno svoris, nerūkymas, ribotas druskos, saikus alkoholio ir gausus daržovių bei vaisių vartojimas bei reguliarūs fiziniai pratimai (bent tris kartus per savaitę) patikimai sumažina arterinės hipertenzijos grėsmę. Tai paprastos nuorodos, kurias, deja, nėra lengva įgyvendinti, tačiau stengtis tai daryti būtina.
Ar priešhipertenziniai vaistai nesukels didesnio diskomforto nei liga? Kiekviena vaistų grupė gali turėti (labai retai) šalutinį poveikį, todėl skiriant vaistą reikėtų tai aptarti su gydytoju. Įtaręs galimą nepageidaujamą vaistų veikimą, pacientas turėtų nedelsiant kreiptis pas šeimos gydytoją.
50-mečiui rizika susirgti per likusį gyvenimą hipertenzija siekia 90 proc.
Kaip teisingai matuoti kraujospūdį
Tikslus arterinio kraujospūdžio matavimas – vienas svarbiausių tyrimo metodų arterinei hipertenzijai diagnozuoti. Svarbūs gydytojo kabinete matuojami dydžiai, paros kraujospūdžio stebėsena ir paciento savarankiškai matuojamas kraujo spaudimas namuose.
Namų matavimui pasirinktini pusautomačiai ar atomatiniai žąstiniai matuokliai, ypač tie, kurie gali atmintyje įrašanti kraujospūdžio dydį. Matuoklio manžetė privalo atitikti žasto apimtį. Nerekomenduojami ant piršto ar riešo dedami prietaisai. Matuojant kraujospūdį namuose svarbu:
-
vilkėti drabužius laisvomis rankovėmis, kad jas atsmaukus žastas nebūtų suveržtas;
-
naudoti tinkamo dydžio manžetę;
-
kraujospūdį matuoti sėdint, po 5 min. ramybės, bent 30 min. po valgio, porą valandų po sunkaus fizinio darbo, pusvalandį iki matavimo nerūkyti, nevartoti kofeino, nevartoti vaistų, kurių sudėtyje yra adrenergiškai veikiančių medžiagų, pavyzdžiui, fenilefrino ar pseudoefedrino (šių medžiagų gali būti lašuose akims ar nosiai);
-
AKS (arterinio kraujo spaudimo) matavimo aparato manžetė – širdies lygyje, matuoti toje rankoje, kurioje kraujospūdis yra didesnis. Matavimo metu nereikėtų kalbėti;
-
skausmas, stresas, nerimas, padidėjusi kūno temperatūra turi įtaką AKS, taip pat jei šlapimo pūslė pilna, patariama pasišlapinti bent 30 min. iki matavimo, nes šlapimo pūslės, žarnyno perpildymas turi įtakos kraujospūdžiui;
-
rekomenduojama AKS matuoti 2 kartus – ryte ir vakare, bent 3 dienas per savaitę; ryte jį matuoti neišgėrus vaistų;
-
svarbus tik aritmetinis matavimų namuose vidurkis, kuris turi būti mažesnis nei 135/85 mmHg.
