PV – dažni, neritmiški prieširdžių susitraukimai, dėl kurių sutrinka širdies skilvelių veikla ir širdies prisipildymas krauju. Todėl mažiau kraujo patenka į organizmą, blogėja audinių aprūpinimas krauju. 30–40 proc. sulėtėja vainikinių arterijų ir miokardo kraujotaka, 20–25 proc. – inkstų ir smegenų. Apie PV pasakoja kardiologė Vidmanta Milašienė.
– Kodėl atsiranda PV?
– Priežasčių yra daug. Tai ir dažnai minimos mūsų amžiaus problemos, rizikos veiksniai: nutukimas, rūkymas, dažnas kavos ir alkoholio vartojimas. Aritmijai įtakos turi skydliaukės ligos, ūminės infekcijos, ypač plaučių uždegimas. PV gali sukelti įvairios lėtinės, ypač širdies ir kraujagyslių, ligos: persirgtas miokardo infarktas, krūtinės angina, reumatinės širdies ligos. Du kartus dažniau PV nustatomi pacientams, sergantiems arterine hipertenzija, dėl kurios išsiplečia kairysis širdies skilvelis (medicinoje tai vadinama hipertrofija).
– Kaip žmogui pačiam atpažinti PV, kokie jo simptomai?
– Dažniausiai žmogus pajunta staiga prasidėjusį dažną, neritmišką širdies plakimą. Jeigu ligonis serga arterine hipertenzija (padidėjusiu kraujospūdžiu) arba koronarine širdies liga, kartu gali jausti bendrą silpnumą, galvos svaigimą, dažną širdies plakimą, skausmą ir dusulį.
– Kaip diagnozuojamas PV?
– Pirmiausia įvertinami ligonio nusiskundimai. Po to atliekama elektrokardiograma, kuri yra efektyviausias tyrimas PV nustatyti.
– Ką daryti pajutus PV?
– Tikslingiausia nedelsiant kreiptis į gydytojus, kad būtų atkurtas normalus širdies ritmas. PV užtrukus ilgiau kaip 48 val. širdies ertmėse susidaro trombai, kurie gali būti insulto, miokardo infarkto priežastis. Užtrukus PV ilgiau kaip 7 paras, atkurti širdies ritmą daug sudėtingiau, skiriami kraują skystinantys vaistai. Atsiranda didesnė PV pasikartojimo tikimybė.
– Kuo rizikuoja pacientai, kuriems nustatomas PV?
– Tokiems pacientams yra didesnė mirštamumo, neįgalumo ir insulto pasikartojimo rizika. Tyrimų duomenys rodo, kad insulto rizika padidėja 4–5 kartus. Jei PV nustatomas cukriniu diabetu sergančiam žmogui, mirtingumo rizika išauga 61 proc. Dėl nereguliaraus širdies ritmo silpnėja širdies susitraukimo jėga, blogėja širdies prisipildymas krauju, mažėja išstumiamo į organizmą kraujo tūris, plečiasi širdies ertmės, todėl vystosi širdies nepakankumas, blogėja koronarinės širdies ligos prognozė.
Todėl mes, gydytojai, privalome informuoti apie tai visuomenę ir atkreipti dėmesį į savo sveikatą.
Gydytojos patarimai:
- Nedelskite pajutę dažną, neritmingą širdies plakimą, kreipkitės į gydytoją per artimiausias 48 val.
- Gydykite pagrindinę ligą (hipertoniją, koronarinę širdies ligą, cukrinį diabetą), nuolat vartokite skirtus vaistus.
- Gydykite gretutines ligas (lėtines obstrukcines plaučių ligas, skydliaukę ir kt.)
- Domėkitės savo liga, PV atsiradimo rizikos veiksniais ir kaip juos suvaldyti.
- Venkite žalingų įpročių: rūkymo, alkoholio vartojimo, sunkaus fizinio darbo, streso, diuretikų.
Vaizdo klipe galite pamatyti, kaip sutrikus širdies ritmui susiformuoja trombas:
