Karštomis dienomis ypač daug prakaituojame, netenkame nemažai organizmui būtinų druskų, mikroelementų.
Karštis ypač pavojingas nutukusiems žmonėms, sergantiems diabetu, hipertenzija, širdies kraujagyslių, kvėpavimo takų, psichikos, sunkiomis lėtinėmis, skydliaukės ligomis, mažiems vaikams ir nėščioms moterims.
Per karščius žmogaus organizmas netenka daug skysčių, todėl tirštėja kraujas, kinta jo krešumas. To pasekmė – kraujo trombozė, hipertenzinės krizės, galinčios komplikuotis miokardo infarktu ar ūminiu insultu.
Per karščius žmogaus organizmas netenka daug skysčių, todėl tirštėja kraujas, kinta jo krešumas.
Todėl karštą dieną vertėtų rengtis kuo šviesiau, neužmiršti galvos apdangalų. Be to, patartina gerti daug skysčių: vandens, negazuoto mineralinio vandens, atvėsintos žolelių arbatos. Senyvo amžiaus žmonėms nepakenktų išgerti 100 miligramų aspirino – jis skystina kraują.
Sunkesnius fizinius darbus patariama atlikti ankstų rytą ar atidėti juos vakarui, kai karščiai nuslopsta.
Per kaitrą nerekomenduojama vartoti alkoholinių gėrimų. Verčiau ir nepersivalgyti – rinktis lengvai virškinamą maistą. Gausiai ir riebiai privalgius maistas sunkiai virškinamas, todėl kenčia kepenys, o jos reguliuoja šilumos gamybą, todėl karštos dienos joms savaime yra papildomas krūvis.
Į paplūdimį – kaip į darbą
Dermatologai įspėja, kad nudegti galima net būnant vandenyje. Debesų sluoksnis apgaulingas – spinduliai prasiveržia ir pro jį. Ilgai degintis iš esmės nesveika, nes pastaruoju metu saulė ypač radioaktyvi.
Jei žmogus prarado sąmonę, girdyti vandeniu jo negalima, nes užsikimš kvėpavimo takai.
„Žmonės į paplūdimį ateina kaip į darbą ir išbūna jame 8 val. Po to skambina dėl nudegimų ar perkaitimo“, – stebisi odos ligų gydytojai.
Sunegalavusį žmogų pirmiausia reikia skubiai nuvesti ar nunešti į vėsią vietą. Po kojomis pakiškite pagalvę ar suvyniotus drabužius. Tai padeda pagerinti galvos ir širdies kraujotaką.
Ant galvos uždėtas šaltas kompresas, vandeniu suvilgytas veidas, lūpos ar kaklą padės pasijusti geriau.
Jei žmogus prarado sąmonę, girdyti vandeniu jo negalima, nes užsikimš kvėpavimo takai. Patariama paguldyti ant šono, vėdinti ir kuo greičiau kviesti medicinos pagalbą.
Vežimėlis nuo karščio neapsaugos
Nuo karščio ypač reikia saugoti vaikus. Medikus stebina kai kurių tėvų neapdairumas, kai sauskelnes vaikams jie užtempia vos ne iki pažastų – dėl to vaikai iššunta, perkaista.
Ilsintis gamtoje, mažamečius reikėtų slėpti po skėčiais ar palapinėje. Vežimėliai – ne pati geriausia išeitis, mat dažniausiai jie būna tamsūs ir traukia saulės spindulius, o vėjo nepraleidžia.
Pajūrio gelbėtojai pataria žmonėms maudytis atsargiau. Tuo metu miškininkai prašo atsargiau elgtis su ugnimi.
Jei norite pasimėgauti saule, nepatirdami neigiamo jos poveikio, nepamirškite:
* karštą dieną neužsibūti saulėje, ypač jos venkite nuo 11 iki 15 val., nes tada ji pavojingiausia;
* gerti dažniau nei troškina. Geriausia – vandenį, natūralias sultis, nesaldintą arbatą. Labai svarbu ir maistas, valgykite lengvai virškinamą;
* vengti alkoholio, sūraus maisto, tonizuojamųjų gėrimų;
* pasirūpinti tinkama natūralaus pluošto apranga, lengva avalyne, dėvėti galvos apdangalą;
* naudoti apsauginį kremą nuo saulės;
* per karščius riboti fizinį aktyvumą, ypač lauke.
