Visas Lietuvoje primelžtas pienas – kruopščiai ištiriamas
Įmonės „Pieno tyrimai“ direktorė Laima Urbšienė sako, kad Lietuvos pienas tiriamas jau du dešimtmečius ir, pažvelgus į istorinę perspektyvą, jo kokybė pastebimai gerėja.
„Lietuvoje visas žaliavinis pienas yra ištiriamas, atliekami ne tik tyrimai, kurių reikalauja Europos Sąjunga, tačiau ir tie, kurie pripažįstami kitose pasaulio šalyse. Pienas tiriamas siekiant suvienodinti jo kokybės standartus, rasti bendrus kriterijus tarp skirtingų šalių“, ؘ– sako L.Urbšienė.
Nesvarbu, ar ūkininkas turi 1 karvę, ar 10, ar 800, visas pienas yra tikrinamas. Tyrimai atliekami nešališkoje laboratorijoje .
Pirmiausia ištiriamas piene esančių riebalų ir baltymų kiekis: vidutiniškai piene būna 4,4 proc. riebalų ir 3,34 proc. baltymų.
„Taip pat tiriamas somatinių ląstelių skaičius piene ir bakterinis užterštumas. Tikrinama, ar piene nėra antimikrobinių medžiagų ir nustatoma jo užšalimo temperatūra. Pastarasis tyrimas parodo, ar į pieną nepripilta vandens taip siekiant padidinti jo kiekį“, – sakė pašnekovė. Ji akcentavo, kad tokie tyrimai atliekami ne kiekvieną kartą supirkus iš ūkininkų pieną, bet tam tikru periodiškumu. Ūkininkai laikosi disciplinos, nes niekada nežino, kada bus paimtas jų parduodamo pieno mėginys.
„Nesvarbu, ar ūkininkas turi 1 karvę, ar 10, ar 800, visas pienas yra tikrinamas. Tyrimai atliekami nešališkoje laboratorijoje – įmonėje „Pieno tyrimai“, kad nebūtų interesų konflikto“, – sakė L.Urbšienė.
Iš kiekvienos karvės nuolat imami pieno mėginiai ir tiriamas piene esantis somatinių ląstelių skaičius – šis rodiklis rodo, ar gyvulys neserga. Pašnekovė atskleidė, kad ūkiuose, kur karvės melžiamos mechaniniu būdu, o ne rankomis, šis uždegimas yra dažnesnis. Laboratorijoje iš pieno netgi galima iš karto nustatyti mastito sukėlėją ir parinkti antibiotikus sergančiai karvei.
Pienas gali išduoti gyvulio ligą
Kalbant apie pieno kokybę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. A.Sederevičius taip pat mini pagrindinius pieno kokybės rodiklius – somatinių ląstelių kiekį ir bakterijų kiekį viename pieno mililtre. Jei šie du rodikliai viršija normas, pienas tampa nebenaudingu produktu žmogaus organizmui – gali kilti įvairių virškinimo sistemos sutrikimų, tuomet produktas gali sukelti viduriavimą. Kita vertus, kokybiškame piene yra ir mums naudingų bakterijų – prebiotikų ir probiotikų – jos kaip tik padeda virškinti maistą.
Kas yra somatinės ląstelės? Tai – bet kokios žinduolių organizmo ląstelės, pavyzdžiui, kraujo kūneliai leukocitai, pereinantys į pieną. Kai sergame, prasčiau jaučiamės, ir žmogaus organizme žūsta daug leukocitų, blogėja organizmo imunitetas. Tas pats vyksta ir gyvulio organizme, todėl somatinių ląstelių skaičius rodo pieninės karvės sveikatos būklę.
„Tokiu būdu karvės organizmas bando apsisaugoti nuo įvairių uždegiminių procesų. Gali tas pažeidimas atsirasti ir pačioje pieno liaukoje – ir jau vystosi tam tikras uždegimas. Gali dėl neteisingai sureguliuoto melžimo aparato atsirasti tešmens audinių pažeidimas, dėl per didelio vakuumo melžimo sistemoje ar panašiai“, – kalbėjo prof. A.Sederevičius.
Lietuvoje šis rodiklis geras – 98 proc. mėginių bakterijų kiekis atitinka leistiną.
Somatinių ląstelių piene visada šiek tiek yra, tačiau joms viršijus normas toks pienas tiesiog nesuperkamas (visoje Europoje) iš jo negaminami jokie produktai. Šių ląstelių kiekiui piene taip pat turi įtakos gyvulių laikymo sąlygos, aplinka, melžimo technologija, karvių veislė, šėrimas, sveikatingumas.
„Jei neužtikrinsime gyvūnų fiziologinių poreikių, somatinių ląstelių skaičius piene iškart didės“, – perspėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius.
Pašnekovo teigimu, Lietuvoje taip pat kartais iškyla problemų todėl, kad ūkininkai nepakankamai dėmesio kreipia į gyvulių gerovę, neužtikrina gerų laikymo sąlygų. Tačiau viskas iškart „kerta per piniginę“: susirgusios vienokiomis ar kitokiomis ligomis karvės pieno vis tiek duoda, tačiau jo kiekis sumažėja.
Išsprendus bakterijų problemą atrastas lietuviško pieno išskirtinumas
Bakterijų kiekis piene daugiausiai priklauso nuo to, ar ūkininkas tinkamai produktą atvėsino ir ar dirbdamas laikėsi higienos.
„Lietuvoje šis rodiklis geras – 98 proc. mėginių bakterijų kiekis atitinka leistiną. Jei pastebimas neatitikimas – ūkininkui duodamas terminas, per kurį jis turi pagerinti pieno kokybę“, – sakė L.Urbšienė.
Pagal Europos Sąjungos (ES) reikalavimus, viename mililitre pieno negali būti daugiau nei 100 tūkst. bakterijų. Pašnekovės teigimu, tuo metu, kai prieš du dešimtmečius buvo pradėti pieno tyrimai, tyrėjai bakterijų atrasdavo po 3-4 milijonus viename mililitre. 2018-ųjų metų duomenimis Lietuvos vidurkis buvo apie 42 tūkstančiai bakterijų mililitre.
„Šiandien, jei ūkininkas turi elementariausią šaldymo įrangą, bakterijų kiekis nėra problema. Nes 2 val. po pamelžimo bakterijos nesivysto, o vėliau jau pradeda daugintis geometrine progresija. Šis kokybinis rodiklis tikrai lengvai pasiekiamas – smulkiam ūkiui užtektų įsigyti paprasčiausią šaldytuvą“, – sakė L.Urbšienė.
Pagerėjus pieno kokybei, bendrovė „Pieno tyrimai“ leidosi į gilesnius tyrimus: nustatyta, jog būtent lietuviškame piene yra daugiau nesočiųjų riebalų rūgščių. Nors viešojoje erdvėje vis dar ginčijamasi, ar verta gerti riebų pieną, nesočiosios riebalų rūgštys yra tie „gerieji riebalai“, kurie organizmui yra naudingi. Būtent šių rūgščių lietuviškame piene yra daugiau, nei aptinkama užsienio šalyse gautoje pieno produkcijoje.
„Tai – vienas iš lietuviško pieno privalumų. Kažkada jis bus labai įvertintas“, – džiaugėsi pašnekovė.
Riebalų vertę supratome išbrangus sviestui
Įdomu tai, jog būtent nesočiųjų riebalų kiekis priklauso nuo pašaro, kuriuo minta gyvuliai.
„Praėjusiais metais atlikome ir pašarų tyrimus. Pašaras yra neatsiejama pieno kokybės dalis, nes ką ėda karvė, tą valgome ir mes. Nustatėme, kad pievose besiganančių karvių piene yra daugiau nesočiųjų riebalų. Teršalų kiekį piene vertina Nacionalinis rizikos vertinimo institutas – jis ištiria piene esantį sunkiųjų metalų, aflatoksinų kiekį – šie teršalai į pieną patenka iš aplinkos. Pašaras nulemia gyvulio sveikatą ir keičia piene esančių riebalų bei baltymų santykį“, – sakė L.Urbšienė.
Ilgus metus pienas vertintas tik dėl baltymų ir stengtasi, kad riebalų jame būtų kuo mažiau. Tačiau 2016-2017 –aisiais metais pasaulį ištiko riebalų krizė – jų netikėtai pritrūko. Aukštyn šoktelėjo pieno kainos, tačiau sviesto kainos kilo taip, kad, tyrimų duomenimis, kai kuriose šalyse krito jo suvartojimo kiekiai. Pakilus sviesto kainoms vartotojai paragavo, ką reiškia „riebalų mišinys“ arba „sūrio gaminys“, kuriame atsiranda žemesnės vertės riebalų – palmių aliejaus ar kitokių priedų.
„Iki šiol sudėtinga pasakyti, kuri iš šių medžiagų yra vertingesnė – riebalai ar baltymai. Organizmas iš pieno gauna baltymų, tačiau pastaruoju metu mokslininkai siekia įrodyti, kad piene esantys riebalai taip pat yra naudingas dalykas“, – kalbėjo L.Urbšienė. Ji priduria, kad riebalų kiekis svyruoja, jis neretai priklauso ir nuo karvių veislės.
Šiandien mokslininkai jau sako, jog pieną reikia vartoti tokį, koks jis išgaunamas – be dirbtinio nuriebalinimo.
Tad kokios informacijos ant pieno pakelio turėtų ieškoti jo vartotojas?
Pašnekovė patarė atkreipti dėmesį į riebalų kiekį, o baltymų kiekis turėtų svyruoti nuo 3,2 iki 3,4 proc.
Rūpesčių turi tiek stambūs, tiek maži ūkiai
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Antanas Sederevičius sako, kad piene yra baltymų, riebalų, angliavandenių., mikro ir makro elementų, vitaminų ir kitų žmogaus organizmui reikalingų medžiagų. Pienas gali užtikrinti visus mūsų organizme vykstančius gyvybinius procesus, tik su viena sąlyga – jei jis kokybiškas. O tai parodo anksčiau minėti tyrimai.
„Lietuvoje, sakyčiau, turime labai gerą sistemą – valstybinę įmonę „Pieno tyrimai“, kuri tiria visą Lietuvos žaliavinį pieną. Todėl visumoje pienas Lietuvoje šiandien yra labai geros kokybės. Daugėja ir stambių ūkių, kurie gali investuoti į naujas technologijas, užtikrinti tinkamą gyvulių šėrimą, sumažinti jų sergamumą“, – sakė A.Sederevičius. Profesorius pripažino, kad smulkių ūkių vis mažėja, nes už mokamą 17-27 centų kainą už kilogramą pieno, retas smulkus ūkis gali sėkmingai gyvuoti.
Iki šiol sudėtinga pasakyti, kuri iš šių medžiagų yra vertingesnė – riebalai ar baltymai. Organizmas iš pieno gauna baltymų, tačiau pastaruoju metu mokslininkai siekia įrodyti, kad piene esantys riebalai taip pat yra naudingas dalykas.
Kuo stambesnis ūkis, tuo mažiau jam apsimoka natūraliai ganytis karves – nes tuomet reikia rūpintis dideliais aptvarais, taikyti sėjomainą. Todėl stambiuose ūkiuose veterinarai ir kiti specialistai dažniausiai pasirūpina pašaru, kuriame yra visų gyvuliui reikalingų medžiagų.
Mažesniuose ūkiuose gyvuliai ganosi natūraliose pievose, patys pasirenka, kokių žolių jiems reikia. Prof. A. Sederevičius pastebi, kad Lietuvoje taip pat sparčiai daugėja ekologiškų ūkių ir jiems taip pat labai daug dėmesio reikia skirti pašarams – kad gyvuliai ėstų jokių cheminių priedų neturintį, nesugedusį pašarą, antraip tai iškart atsispindės atlikus pirmuosius jų duodamo pieno tyrimus.
