Kaip priminė chirurgas, skydliaukė yra mūsų kakle, priešais trachėją, gerklas ir apgaubia jas iš šonų.
Gali padidėti 10 kartų
„Paprastai skydliaukė nėra labai didelė, sveria maždaug 15-30 gramų, tačiau, esant tam tikriems susirgimams, ji gali padidėti 10 kartų. Tuomet jau ir išoriškai matomi skydliaukės mazgai, deformuojasi kaklas“, – pasakojo dr.A.Beiša.
Skydliaukė atsako už medžiagų apykaitą, o kai jos funkcija sutrinka, simptomai gali būti labai įvairūs, priklausomai nuo to, ar skydliaukės funkcija normali, padidinta ar sumažinta.
Pasak chirurgo, jeigu funkcija normali, paprastai pacientai nesiskundžia medžiagų apykaitos sutrikimais, tačiau užčiuopia mazgus kakle ar net vizualiai mato darinius ir tai pradeda trukdyti kosmetiškai. Jeigu skydliaukė funkcionuoja pernelyg aktyviai, pacientai skundžiasi svorio kritimu, padidintu prakaitavimu, dirglumu. Esant sumažėjusiai skydliaukės funkcijai pacientų svoris gali didėti, jie skundžiasi bendru silpnumu, energijos stoka, gali varginti vidurių užkietėjimai.
Skydliaukės problemų turi kas antras
Skydliaukės problemų turi didesnė dalis populiacijos, tik ne visi tai žino, be to, ne visos skydliaukės problemos reikalauja gydymo.
„Skydliaukės mazgai nustatomi maždaug 50 procentų suaugusiųjų, dažniau – moterims, o sulaukusieji vyresnio amžiaus skydliaukės problemų turi maždaug 70 procentų žmonių. Toli gražu ne visi skydliaukės mazgai reikalauja gydymo, bet, žinoma, žmonės dalijasi patirtimi ir kartais patys sugalvoja, kad reikia operuoti skydliaukę. Toks požiūris – neteisingas, nes visoje skydliaukės diagnostikos grandinėje chirurgas – paskutinis“, – pabrėžė dr.A.Beiša.
Jeigu pacientas turi nusiskundimų, visų pirma reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Jam atlikus pagrindinius tyrimus matyti, ar yra indikacijų siųsti pacientą endokrinologo konsultacijai.
„Ir tik tuomet, kai endokrinologas įvertina skydliaukės funkciją, jeigu reikia, atlieka echoskopiją ar plonos adatos biopsiją, ir mato, kad yra indikacijos chirurginiam gydymui, tuomet pacientą siunčia chirurgui, kuris sprendžia, ar reikalingas operacinis gydymas“, – sakė chirurgas.
Kada rekomenduojama operacija?
Operacinis skydliaukės gydymas siūlomas, jeigu citologinio tyrimo metu nustatomas arba įtariamas onkologinis susirgimas, taip pat, jeigu skydliaukės mazgai trukdo kosmetiškai, deformuoja kaklą, pasireiškia gretimų organų spaudimo požymių, dėl kurių pacientai skundžiasi dusuliu ar kad jiems sunku nuryti maistą ir pan.
Be minėtų indikacijų operaciniam skydliaukės gydymui gali būti funkcijos sutrikimai, kurie nesėkmingai gydomi medikamentais.
Histologinio tyrimo atsakymo laukia operacinėje
Pasak dr.A.Beišos, operacijos metu pašalinta viena skydliaukės skiltis, kurioje yra įtartinas mazgas, siunčiama skubiam histologiniam ištyrimui. „Gavę atsakymą, kad yra onkologinis susirgimas, mes iš karto šaliname kitą skydliaukės skiltį. Tačiau, jeigu ateina atsakymas, kad pokyčiai greičiausiai gerybiniai, tuo operacija ir baigiama“, – apie operacijos eigą pasakojo chirurgas.
Minimali operacijos apimtis – vienos skydliaukės skilties šalinimas, tačiau, anot chirurgo, visada sprendžiama individualiai, ar yra mazgų kitoje pusėje, ar jie – įtartini, kokia skydliaukės funkcija prieš operaciją, nes kartais vienos skydliaukės skilties užtenka, kad pacientams nereikėtų gerti hormonų po operacijos, tačiau būna, kad ir neužtenka.
Kaip pridūrė 15min pašnekovas, pacientui ir gydytojui reikia atsižvelgti į labai daug dalykų prieš priimant sprendimą, operuoti skydliaukę ar ne, ir kokia bus operacijos apimtis.
„Pacientai yra savo kūno šeimininkai, o gydytojai – tik pagalbininkai, – kartoja dr.A.Beiša. – Tačiau, jeigu gydytojas rekomenduoja operuotis, greičiausiai tai ir reikia daryti. Klausimų paprastai nekyla, kai kalbama apie onkologinius susirgimus ar jų įtarimus, tačiau kitais atvejais, sprendimų gali būti įvairių, nes visada viską dedame ant svarstyklių ir viskas turi savo kainą“.
Atidėti operaciją – irgi rizika
Chirurgas įsitikinęs, kad paciento informuotumas – vienas iš esminių dalykų. Pacientai turi aiškiai suprasti, kokia operacija jiems siūloma, kodėl ir kokios galimos rizikos.
Priėmę sprendimą nesioperuoti, išvengiame su operacija susijusių komplikacijų, kurių pasitaiko bet kokioje klinikoje. Tačiau, kaip atkreipia dėmesį dr.A.Beiša, skydliaukės mazgai linkę didėti, tad vėlesniam laikui nukeliama operacija, tikėtina, bus sudėtingesnė, tuo pačiu didės pooperacinių komplikacijų rizika.
Skydliaukės chirurgijoje pasitaiko laikino balso klosčių paralyžiaus atvejų po skydliaukės operacijų ir kalcio apykaitos sutrikimų po prieskydinės liaukos operacijų.
Sutrikus kalcio apykaitai daugmaž 1 iš 100 pacientų gali pasireikšti ilgalaikė hipokalcemija. Tokiu atveju kalcio papildus tenka vartoti visą likusį gyvenimą. Ilgalaikis balso klosčių paralyžius išlieka irgi maždaug 1 pacientui iš 100.
Skydliaukės tyrimas – ypač svarbus
Suprasti, kad endokrininė sistema nefunkcionuoja taip, kaip reikėtų, gali būti sunku. „Patys galime net neatkreipti dėmesio į tam tikrą simptomą, tačiau šeimos gydytojui jis galėtų sukelti įtarimų dėl endokrininės sistemos patologijos. Taip kad rekomenduočiau nepamiršti šeimos gydytojo, aplankyti jį ne tik tuomet, kai kyla didelių sveikatos problemų, bet ir bent kartą metuose profilaktiškai“, – pabrėžė chirurgas.
Kaip pastebi dr.A.Beiša, šeimos gydytojai neretai skiria skydliaukės hormonų tyrimus, nes tai dažna patologija.
„Skydliaukės funkcija įvertinama atlikus laboratorinius kraujo tyrimus. Jeigu yra mazginiai pakitimai, atliekama skydliaukės echoskopija. Atrodytų, tai gana senas diagnostikos metodas, tačiau iš tiesų labai jautrus skydliaukės ligų diagnostikoje ir iki pat šių dienų yra auksinis standartas“, – pabrėžė chirurgas.
Diagnostikoje – pilkoji zona
Jeigu echoskopijos metu gydytojas pamato įtartiną mazgą, gali atlikti adatos biopsiją. Įdūrus į įtartiną mazgą paimamas mėginys, kuris vėliau tiriamas citologiškai ir pagal ląstelių pokyčius arba atmetamas onkologinio susirgimo įtarimas, arba jis yra diagnozuojamas.
„Tačiau neretai patenkama ir į pilkąją zoną, kai pacientui negalime vienareikšmiai pasakyti, nei „taip“, nei „ne“ – sakome, kad yra tam tikra onkologinio susirgimo rizika ir tuomet jau sprendžiame dėl tolimesnės diagnostikos. Kartais tenka atlikti netgi operaciją, kad galėtume pacientui pasakyti – buvo onkologinis susirgimas ar vis dėlto, ne“, – aiškino dr.ABeiša.
Pacientas vyksta namo jau kitą dieną
Endokrinologinės operacijos vidutiniškai trunka apie dvi valandas, nors sudėtingais atvejais užtrunkama ir iki 4 valandų.
„Po operacijos, jeigu gerai jaučiasi, pacientas gali atsisėsti, jei nesvaigsta galva, net ir atsistoti, pavaikščioti, atsigerti. Jeigu šalinama tik viena skydliaukės skiltis, pacientas jau kitą dieną išleidžiamas namo. Pašalinus visą skydliaukę, kitą rytą po operacijos atliekami kontroliniai tyrimai ir, jeigu nesutrikusi kalcio apykaita, pacientas taip pat gali vykti į namus, o jei pasireiškia sutrikimų – dar dieną stebimas“, – pasakojo chirurgas.
Baltijos-Amerikos klinikos gydytojai pacientus pakonsultuoja net ir jiems grįžus į namus. „Aš asmeniškai su pacientais pasidalinu savo kontaktais, nes ir pats noriu žinoti, kaip žmogui sekasi po operacijos, kita vertus, svarbu, kad pacientas jaustųsi kuo saugiau, jei reikia, galėtų pasitarti, gauti pagalbą, nes kiekviena operacija – iššūkis, didelis stresas žmogui, ir klausimų gali kilti visokių, tad mano pareiga į juos atsakyti“, – pridūrė dr.A.Beiša.
Siuva tirpiais siūlais, žaizdą užklijuoja specialiais klijais
Kalbėdamas apie skydliaukės operacijas, chirurgas minėjo, kad pjūvis dažniausiai atliekamas kakle. Baltijos-Amerikos klinikoje atliekamos tiek minimaliai invazinės skydliaukės operacijos, tiek vadinamosios tradicinės operacijos.
„Operavimo būdą gydytojas chirurgas parenka priklausomai nuo paciento sveikatos būklės, sudėjimo. Minimaliai invazinės endokrininės operacijos gali būti atliekamos ne daugiau kaip penktadaliui pacientų, taigi, didžioji dalis operuojami tradiciniu būdu. Pjūvis kakle susiuvamas tirpiomis vidinėmis siūlėmis. Po operacijos žaizda užklijuojama specialiais klijais, taip, kad pacientas galėtų drąsiai praustis duše, tvarsčių keisti nereikia, siūlių šalinti nereikia“, – komentavo 15min pašnekovas.
Kaip atrodys randas, pasimato tik kelerių metų
Po operacijos lieka randas, kuris, kaip pastebi dr.A.Beiša, daliai pacientų, o ypač – pacienčių yra aktuali problema.
„Tačiau reikia žinoti, kad randėjimo procesas – labai individualus. Kartais po operacijos randas atrodo puikiai, tačiau po kelerių metų – išplatėja, tampa ryškus. O kartais po operacijos atrodo, kad galbūt randas galėtų atrodyti ir gražiau, bet po dar kelerių metų susitinki žmogų, o pjūvio vietoje nieko nematyti. Taigi, dėl randų nereikėtų skubėti daryti išvadų, nes jie taip pat turi savo brendimo laikotarpius. Kaip iš tiesų atrodys randas, pasimato tik po 2-3 metų“, – sakė abdominalinis chirurgas.
Ką gero galime nuveikti savo endokrininės sistemos labui? Kokios prognozės, jei rimtą ligą pavyksta nustatyti ne iš karto? Į šiuos ir kitus aktualius klausimus Baltijos-Amerikos klinikos chirurgas dr.A.Beiša atsakė „Gydytojas pataria“ laidoje. Kviečiame pasiklausyti.
