Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kas gresia sveikatai, jei trūksta vitamino D? Sužinokite paros dozę vaikui ir suaugusiajam

Dažnai pasikartojantis peršalimas, nuolatos jaučiamas nuovargis ir slogi nuotaika, lėtai gyjančios žaizdos, plaukų slinkimas, kankinantys kaulų, nugaros ir raumenų skausmai – simptomai, signalizuojantys, kad organizme trūksta vitamino D.
Vitamino D šaltiniai
Vitamino D šaltiniai / 123RF.com nuotr.
Temos: 1 Mėsa

„Camelia“ vaistininkė Monika Žalytė pranešime žiniasklaidai sako, kad šio vitamino trūkumas ne tik neigiamai veikia mūsų organizmą, bet lemia ir sunkios eigos ligų išsivystymą.

„Vitaminas D reguliuoja per 200 genų funkcijų ir yra būtinas organizmo augimui bei vystymuisi. Šio vitamino trūkumas gali sukelti nutukimą, cukrinį diabetą, vėžinius susirgimus, širdies ir kraujagyslių ligas, astmą, depresiją, reumatines ligas, lėtinio nuovargio sindromą, osteoporozę, žvynelinę, neurodegeneracines ligas, tarp jų – ir Alzheimerio ligą“, – teigia M.Žalytė.

Vaistininkė priduria, kad vitaminas D padeda organizmui įsisavinti kalcį ir fosforą – elementus, būtinus kaulinio audinio formavimuisi ir sveikos kaulų struktūros palaikymui.

Dėl šio vitamino trūkumo vaikai gali susirgti rachitu – liga, pasireiškiančia sutrikusia medžiagų apykaita ir daugelio organų sistemų pažeidimu. Šio vitamino trūkumas gali taip pat sutrikdyti vaiko vystymąsi, dantų augimą, silpninti imunitetą.

Kaip papildyti vitamino D atsargas organizme?

Vitamino D galima gauti trimis būdais: kai odą veikia ultravioletiniai saulės spinduliai, su maistu, kuriame gausu šio vitamino, ir vartojant maisto papildus ar gydytojo paskirtus preparatus.

„Saulės vitaminu“ vadinamas vitaminas D gaminasi mūsų organizme tuo metu, kai ultravioletiniai B spektro saulės spinduliai veikia mūsų odą. Tačiau dėl Lietuvos išsidėstymo šiaurės geografinėje platumoje, kurioje saulėtų dienų būna sąlyginai mažai, naudojamų apsauginių priemonių, kurios slopina vitamino D gamybą, ir rudens ir žiemos sezonu dažnų darganotų orų, negalime gauti reikiamo vitamino D kiekio. Todėl jo trūkumą organizme galime kompensuoti tik su maistu, maisto papildais arba gydytojo paskirtais preparatais“, – sako M.Žalytė.

Vaistininkė priduria, kad natūraliai vitamino D atsargas organizme galima papildyti į mitybos racioną įtraukus tokius produktus, kaip pienas, mėsa, sūris, lašiša, kiaušiniai, avokadas.

Tačiau su jais galime gauti tik 10–15 proc. reikalingos vitamino D paros normos. Likusią vitamino D dozę padės gauti pagal gydytojo ar vaistininko nurodymus vartojami šiuo vitaminu praturtinti maisto papildai ir preparatai.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Sūriai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Sūriai

Vitaminas D: gydymui ir profilaktikai

M.Žalytė sako, kad vitamino D dozę gydytojas skiria atsižvelgęs į pradinį vitamino D lygį kraujyje, amžių, odos pigmentaciją, KMI (kūno masės indeksą), galimybes daugiau būti saulėje ir taip pakelti vitamino D kiekį.

Įvertinęs šio vitamino gamybos procesui įtakos turinčius faktorius ir nustatęs ženklų vitamino D trūkumą, gydytojas skiria receptinius preparatus su didelėmis gydomosiomis vitamino D dozėmis.

Jeigu sukaupsime per daug vitamino D, jis susijungs su organizmo baltymais ir bus saugomas biologiškai neaktyvia forma.

„Profilaktikai ir vitamino D atsargų papildymui organizme galima rinktis iš gausybės vaistinėje randamų šio vitamino papildų įvairiomis formomis – lašais, purškalais, kapsulėmis, tabletėmis, čiulpiamomis pastilėmis.

Nepriklausomai nuo to, kokios formos vitaminą D įsigyjate, jį reikia vartoti valgio metu arba po valgio, užgeriant vandeniu“, – pasakoja vaistininkė.

M.Žalytė prideda, kad pirmiausia verta atlikti vitamino D tyrimą, o pagal rezultatus gydytojas ar vaistininkas galėtų rekomenduoti reikalingą vitamino D dozę.

Ar galima perdozuoti šio vitamino?

M.Žalytė sako, kad vitamino D perdozuoti yra sudėtinga, nes organizmas pasigamina ir pasisavina iš maisto bei papildų ir preparatų jo tiek, kiek reikia. Jeigu sukaupsime per daug vitamino D, jis susijungs su organizmo baltymais ir bus saugomas biologiškai neaktyvia forma.

„Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) yra nustačiusi rekomenduojamas palaikomąsias vitamino D paros normas, kurios yra matuojamos tarptautiniais vienetais (TV). Jomis vadovaujasi ir gydytojai, ir vaistininkai, paskirdami vitamino D preparatus bei papildus“, – priduria vaistininkė.

  • Naujagimiai ir kūdikiai per parą turėtų gauti 400–600 TV dozę;
  • Vaikai nuo 1 metų ir paaugliai iki 17 metų – 600–1000 TV dozę;
  • Suaugusieji –1000–4000 TV dozę;
  • Suaugusieji, kai KMI didesnis nei norma – 1600–4000 TV dozę;
  • Besilaukiančios ir maitinančios mamos – 1500–2000 TV dozę.

Vitaminas D – vienas svarbiausių vitaminų mūsų organizmui, o jo stygius – negailestingas sunkių ligų ir sveikatos būklių sukėlėjas. Šių ligų ir negalavimų galima būtų išvengti, jeigu kiekvieną dieną savo organizmui suteiktume reikiamą vitamino D kiekį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?