15min.lt primena, kad rumunas dviejų kalinių buvo sumuštas iki sąmonės netekimo dėl ne nuo to stalo paimtos lėkštės sriubos. Vyras leisgyvis pragulėjo lovoje apie šešias valandas. Pravieniškių pataisos namų prižiūrėtojai jam neiškvietė greitosios pagalbos automobilio, o bandė patys transportuoti kaliniams vežti skirtu sunkvežimiu į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas.
Tikslo sunkvežimis nepasiekė – rumunas pakeliui į ligoninę mirė.
Seimo narys, buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius teigia, kad sunku komentuoti konkrečias aplinkybes, nes vyksta tyrimas, ir, nors standartas vienodas, situacija šalies įkalinimo įstaigose skiriasi priklausomai nuo aplinkybių.
Didesnėse įstaigose, esant didesniam nuteistųjų judėjimui, natūralu, kad gali dažniau prireikti operatyviai atvežti žmogų į gydymo įstaigą ir tai daroma nuosavomis transporto priemonėmis.
Medikai įkalinimo įstaigose turi didelį krūvį, jų atlyginimai mažesni nei medikų, dirbančių su laisvėje esančiais pacientais.
„Didžiausia bėda ta, kad medikai įkalinimo įstaigose turi didelį krūvį, jų atlyginimai mažesni nei medikų, dirbančių su laisvėje esančiais pacientais, sistema nėra unifikuota – sergantys nuteistieji traktuojami kitaip nei nenuteisti asmenys, nes jie nėra drausti privalomuoju sveikatos draudimu. Iš to kyla daugybė problemų“, – pasakoja Seimo narys.
Anot jo, negalima teigti, kad nuteistiesiems ir nenuteistiesiems suteikiamos vienodos sveikatos priežiūros paslaugos, nes vien nuteistųjų laikymo būdas kitoks, jie turi mažiau galimybių kontroliuoti ligos progresą, eigą, nuspręsti, pas ką ir kada gydytis.
„Vienintelis aspektas, kur nuteistieji kai kuriais atvejais gauna daugiau nei laisvėje, tai tokie ant asocialumo ribos esantys asmenys, kurie neturi jokios galimybės susitvarkyti dantis laisvėje. Papuolę į tardymo izoliatorių kartais gali sutvarkyti įsisenėjusias problemas. Bent jau išrauti seniai skaudantį dantį. Visais kitais su sveikatos priežiūra susijusiais atvejais nuteistiesiems kyla problemų.“
R.Šimašius teigia, kad kaliniams vežti skirti sunkvežimiai nėra pritaikyti juos transportuoti į gydymo įstaigas, tačiau pabrėžia, kad ir gabendami artimą sergantį žmogų savo automobiliu neturime tam reikalingos įrangos.
„Yra visokių atvejų, viskas priklauso nuo situacijos. Bepigu po visko konstatuoti, kas buvo blogai, kas gerai. Spėju, kad daugeliui tai yra tekę daryti. Man pačiam taip buvo, kai supranti, kad geriau būtų transportuoti gulintį žmogų ir su didesne priežiūra, bet faktas toks, kad gydytojas yra už keliolikos ar dvidešimt kelių kilometrų. Tad arba jis turi atvažiuoti, arba žmogus pas gydytoją pats turi nuvykti. Laikas labai svarbus faktorius ir žmogus vežamas eilinėmis transporto priemonėmis.“
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų atstovė ryšiams su visuomene Gitana Letukienė teigia, kad Santariškių klinikose nekart buvo gydomi nuteistieji. Anot moters, medikai juos gydo kaip ir bet kuriuos kitus žmones, skirtumas tas, kad kaliniai būna atvežami palydos ir juos visą gydymo laiką saugo apsauginiai.
Dažnai į klinikas nuteistieji atvežami specializuotomis mašinomis, vairuotojai jas be problemų praleidžia.
„Dažnai į klinikas nuteistieji atvežami specializuotomis mašinomis, vairuotojai jas be problemų praleidžia“, – pasakoja G.Letukienė.
Panevėžio pataisos namų direktoriaus pavaduotoja Regina Stankuvienė teigia, jog greitoji pagalba šioje įkalinimo įstaigoje kviečiama visada: „Mums paprasčiau, nes mes mieste, tad jei kas nors įvyksta ar net jei pati nuteistoji susižaloja, visada kviečiame greitąją pagalbą. Neretai sunegalavusias išsiveža – tuomet kartu važiuoja mūsų darbuotojai. O kartais suleidžia vaistų ir palieka. Pas mus medikai dirba tik dienos metu, naktį budi seselės, bet ta priežiūra per menka.“
R.Stankuvienė pasakoja, kad Panevėžio pataisos namai tam skirtų specializuotų transporto priemonių neturi.
