Žmogaus organizmo medžiagų apykaita vyksta taip, kad būtų išlaikyta normali rūgščių ir šarmų pusiausvyra, kurią atspindi kraujo pH. Kad organizmas būtų sveikas, kūno skysčių pH turi būti 7,365, t. y. šarminis. Kraujo šarmingumą apibūdinančio rodiklio leistinas svyravimo intervalas yra labai siauras: nuo 7,3 iki 7,45. Netgi nežymus nukrypimas nuo šių reikšmių pablogina sveikatą, o kraujo rūgštingumui padidėjus iki 6,8, žmogus gali netekti sąmonės ir net numirti. Nežymiai pakitus organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrai, pasekmės pajuntamos ne iš karto, bet ilgainiui gali atsirasti įvairių negalavimų, kurių priežasčių dažnai neranda net medikai.
Negalavimų priežastis – lėtinė acidozė
Dėl netinkamos mitybos, judėjimo stokos ir didelio užterštumo šiuolaikinį žmogų dažniausiai kamuoja padidėjęs organizmo rūgštingumas, dar vadinamas lėtine acidoze. Kai rūgščių kiekis organizme labai padidėja, inkstai nesugeba jų pašalinti, todėl rūgštinės atliekos lieka kraujyje. Ilgainiui skystų atliekų perteklių organizmas paverčia kietomis sankaupomis. Sukietėjusios rūgštinės atliekos ima kauptis įvairiuose audiniuose, dažniausiai riebaliniame sluoksnyje. Tai paaiškina, kodėl sutrikus rūgščių ir šarmų pusiausvyrai didėja riebalų sankaupos, auga svoris, formuojasi celiulitas. Cholesterolis, inkstų ir tulžies akmenys, sulfatai ir fosfatai – tai taip pat sukietėjusios rūgštinės atliekos.
Padidėjus organizmo rūgštingumui, ima trūkti energijos, pradeda varginti bendras silpnumas, sumažėja darbingumas ir lytinis potraukis, šąla rankos ir kojos, vargina galvos ir nugaros skausmai. Net nedidelis kraujo pH pakitimas neigiamai veikia kaulus. Nežymiai padidėjus organizmo rūgštingumui, keičiasi kalcio apykaita: organizmas dvigubai daugiau jo pasisavina iš kaulų, todėl pradeda vystytis osteoporozė. Dėl kalcio stokos ima slinkti plaukai, skilinėja nagai, išsausėja oda. Kai organizmas yra surūgštėjęs ilgą laiką, prasideda rimtesnės bėdos: vystosi širdies ligos, diabetas ir artritas, inkstuose ir tulžyje formuojasi akmenys.
Su rūgščių pertekliumi nuolat kovojantis organizmas ilgainiui nusilpsta ir tampa neatsparus parazitams, grybeliams, bakterijoms ir virusinėms infekcijoms. Įvairios alergijos, kurios vargina vis daugiau žmonių, – taip pat padidėjusio organizmo rūgštingumo pasekmė.
Ankstyvieji organizmo rūgštėjimo požymiai
- • Energijos stoka.
- • Nepaaiškinamas nerimas.
- • Šaltos rankos ir pėdos.
- • Galvos svaigimas.
- • Raumenų skausmai.
- • Sąnarių skausmai.
- • Alergija maistui.
- • Spuoguota veido oda.
- • Padidėjęs jautrumas kvapams.
- • Hiperaktyvumas.
- • Panikos priepuoliai.
- • Stiprūs skausmai prieš menstruacijas ir per jas.
- • Prasta nuotaika.
- • Sumažėjęs lytinis potraukis.
- • Rėmuo.
- • Viduriavimas.
- • Vidurių užkietėjimas.
- • Aštrus šlapimo kvapas.
- • Švelnūs galvos skausmai.
- • Nereguliarus širdies ritmas.
- • Baltos apnašos ant liežuvio.
- • Sunku atsikelti rytais.
- • Metalo skonis burnoje.
Kalta netinkama mityba ir sėslus gyvenimo būdas
Pirma ir svarbiausia priežastis, dėl kurios atsiranda lėtinė acidozė, yra nesubalansuota mityba. Šiuolaikinėje mityboje vyrauja organizmą rūgštinantis baltyminis maistas (skylant baltymams, organizme kaupiasi sieros ir fosforo turinčios rūgštys). Tai mėsa ir jos gaminiai, žuvis ir jūros gėrybės, pieno produktai, miltiniai gaminiai, kiaušiniai, saldumynai, įvairūs gazuoti gėrimai, kava, alkoholis ir kt. Šarminių produktų sąrašas daug kuklesnis: švieži vaisiai, daržovės, negazuotas mineralinis vanduo.
Rūgščių perteklių sukelia ir pakitusi medžiagų apykaita laikantis dietos arba badaujant. Suaktyvėjus riebalinių sankaupų skaidymui, susidaro rūgštūs medžiagų apykaitos produktai, kurių organizmas nespėja neutralizuoti.
Organizmo pH tiesiogiai veikia ir mūsų gyvenimo būdas. Mažai judėdami, retai būdami gryname ore, negauname pakankamai deguonies, o deguonis padeda šalinti rūgščių perteklių iš organizmo. Tiesa, per didelis fizinis krūvis taip pat negerai. Intensyviai sportuojant, organizme kaupiasi pieno rūgštis. Prakaituojant netenkama daug skysčių, su jais pasišalina rūgštis neutralizuojantys šarminiai mineralai.
Rūgštys organizme taip pat kaupiasi sergant lėtinėmis ligomis: podagra, cukriniu diabetu, vėžiu.
Kaip atkurti šarmų ir rūgščių pusiausvyrą
Pirmasis žingsnis – sveika ir subalansuota mityba. Išvengsite lėtinio organizmo rūgštėjimo, jei 20 proc. jūsų dienos raciono sudarys rūgštinantys ir 80 proc. šarminantys maisto produktai. Valgykite kuo daugiau vaisių ir daržovių. Juose labai daug šarminių medžiagų – kalio ir kalcio. Norint išlaikyti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme, suvalgius 100 g mėsos, būtina suvalgyti apie 300 g daržovių arba vaisių. Atkreipkite dėmesį, kad rūgštūs produktai nebūtinai yra rūgštinantys, priešingai – dauguma rūgštaus skonio vaisių veikia šarminamai, pavyzdžiui, citrinos, apelsinai, kiviai. Termiškai apdoroti vaisiai ir daržovės praranda šarminančias savybės, todėl juos geriausiai valgyti šviežius.
Kitas svarbus veiksnys, norint išvengti lėtinės acidozės, – judėjimas. Mankštindamiesi, energingai vaikščiodami arba bėgiodami suprakaituojame, o su prakaitu pasišalina ir rūgščių perteklius. Panašiai veikia ir tempimo pratimai: padeda pašalinti rūgštis iš raumenų ir sąnarių.
Normalizuoti organizmo pH galima atliekant kvėpavimo pratimus. Giliai ir lėtai kvėpuojant į organizmą patenka daugiau deguonies, o deguonis paspartina rūgščių šalinimą.
Per dieną būtinai išgerkite bent 2 l vandens, nelaukite, kol pajusite troškulį. Angliarūgšte prisotintas mineralinis vanduo netinka, nes jis rūgština organizmą. Šarminančių savybių turi jonizuotas vanduo – jis gaunamas paveikus vandenį elektros srove. Informacijos apie vandens jonizatorius galite rasti internete.
Sumažinti rūgščių kiekį organizme padeda ir šarminantys maisto papildai, tačiau jie veiksmingi tik tuo atveju, jei nepiktnaudžiaujama rūgštinančiais maisto produktais.
Beje, organizmą šarmina ir tyros mintys, meilė, dvasinė ramybė, harmonija, gebėjimas atsipalaiduoti.
Kaip pamatuoti organizmo pH
Kraujo pH gali būti nustatytas tik medicinos įstaigose. Seilių arba šlapimo pH galima išmatuoti ir namų sąlygomis, bet tam reikalingi specialūs pH testai, kurių galima įsigyti tik užsienio interneto svetainėse.
Kūno skysčių pH nustatyti naudojamos testo juostelės (lakmuso popierėliai). Suvilgius popierėlį seilėmis arba šlapimu, pasikeičia jo spalva. Palyginus popierėlio spalvą su šalia pridėta spalvų palete, kurioje kiekviena spalva atitinka tam tikrą pH reikšmę, nesunkiai nustatoma skysčių šarmų ir rūgščių pusiausvyra. Normalus šlapimo pH yra silpnai rūgštus. Rytais jis svyruoja nuo 6,0 iki 6,4, vakarais nuo 6,5 iki 7,0, vidurkis – apie 6,4–6,5. Sveiko žmogaus seilių pH svyruoja nuo 7,1 iki 7,5. Seilių pH geriausiai matuoti 10–12 val., po valgio praėjus bent dviem valandoms.
Verta žinoti
- • „pH“ – tai matas, parodantis tirpalo rūgštingumą ar šarmingumą. „pH“ reikšmė gali būti nuo 0 iki 14. Neutralaus tirpalo pH=7, rūgštinio tirpalo – pH<7, šarminio tirpalo pH>7.
- • Šviežiai distiliuoto arba hermetiškai laikomo vandens pH lygus 7. Tačiau atvirame ore distiliuotas vanduo sugeria ore esantį anglies dvideginį ir jo pH iškart sumažėja iki 5,5.
- • Įvairių organų ir kūno skysčių pH yra skirtingas: skrandžio – 1,5, odos – 4,7, seilių – 7,1, kasos sulčių – 8,8.
Šarminantys produktai
10.0 Jonizuotas vanduo, švieži špinatai, švieži brokoliai, artišokai, kopūstai, salierai, žiediniai kopūstai, morkos, agurkai, jūros dumbliai, svogūnai, šparagai, citrinos.
9.0 Alyvuogių aliejus, žolelių ir žalioji arbata, salotos, šviežios cukinijos, žalieji žirneliai, daiginti grūdai, baklažanai, šparaginės pupelės, burokėliai, kriaušės, melionai, kiviai, vynuogės, mangai, figos, datulės.
8.0 Obuoliai, avokadai, pomidorai, ropės, migdolai, grybai, laukiniai ryžiai, alyvuogės, sojų pupelės, paprikos, ridikai, rabarbarai, ananasai, vyšnios, braškės, abrikosai, persikai, apelsinai, greipfrutai, bananai.
Neutralūs produktai
7.0 Vandentiekio vanduo, sviestas, šviežia grietinėlė, šviežias karvės pienas, nesūdytas margarinas, aliejus (išskyrus alyvuogių aliejų).
Rūgštinantys produktai
6.0 Ožkų pienas, jogurtas, vaisių sultys, virti špinatai, daugelis grūdų, sojų pienas, kokosų riešutai, kiaušiniai, žuvis, pupos, slyvos, ruginė duona, rudieji ryžiai, miežiai, kakava, ryžių ir migdolų pienas, daigintų kviečių duona, avižos, kepenys, lašiša, tunas.
5.0 Vištiena, kalakutiena, virtos pupos, alus, cukrus, konservuoti vaisiai, baltieji ryžiai, lęšiai, bulvės, sūdytas sviestas, majonezas, medus, minkšti sūriai.
4.0 Kava, balta duona, žemės riešutai, pistacijos, jautiena, spanguolės, džiovintos slyvos, saldintos vaisių sultys, kviečiai, pomidorų padažas, pasukos, garstyčios, spraginti kukurūzai, didžioji dalis riešutų, baltasis cukrus, kieti sūriai.
3.0 Kiauliena, vynas ir kiti alkoholiniai gėrimai, pyragaičiai, juodoji arbata, makaronai, marinuotos ir raugintos daržovės, šokoladas, actas, dirbtiniai saldikliai, keptas maistas.
