Šienligės pikas prasideda žydėjimo sezonu – pavasarį
Alergijos intensyvumas dažnai priklauso nuo aplinkos sąlygų ir netgi metų laiko. Šiltasis metų laikas – etapas, kuomet alergijos tampa itin dažnos. Žydinčių medžių žiedadulkėms patekus į nosies gleivinę išsivysto gleivinės uždegimas ir ima varginti čiaudulys, varvanti nosis, niežulys, nosies užgulimas, neretai kartu parausta, niežti, ašaroja akys.
„Jeigu žmogus yra jautrus medžių žiedadulkėms, tuomet didžiausias alergijos paūmėjimas būna pavasarį, kuomet pradeda žydėti beržiniai medžiai. Jeigu alergija besiskundžiantis žmogus yra ypač jautrus žolėms, nemalonių alergijos simptomų dažniausiai sulaukiama vasaros pradžioje ir vidurvasaryje, o jeigu alergiškas piktžolėms – vasaros pabaigoje ir rudenį“, – pasakoja gydytoja alergologė Jolanta Sivickienė.
Alergija gali prasidėti nuo įvairiausių alergenų, esančių mūsų kasdieninėje aplinkoje: namų dulkėse gyvenančių erkučių, gyvūnų, pelėsio.
Alergija gali prasidėti nuo įvairiausių alergenų, esančių mūsų kasdieninėje aplinkoje: namų dulkėse gyvenančių erkučių, gyvūnų, pelėsio. Šienligės sukėlėjas yra žiedadulkės, tačiau verta paminėti, kad dažnai pasitaiko ir kryžminės alergijos, kuomet žiedadulkėms įsijautrinusio žmogaus mityba gali paveikti alergijos paūmėjimą. Tam tikruose produktuose organizmas atpažįsta naująjį alergeną panašiai kaip žiedadulkių alergeną.
„Jeigu žmogus yra jautrus beržiniams medžiams, gali būti, kad jam nederėtų valgyti riešutų, žalių obuolių, medaus, kaulavaisių, skusti šviežių bulvių, nes dėl šių veiksnių gali atsirasti alergijos simptomai“, – tvirtina gydytoja.
Taip pat skaitykite: Šienligės pavojai: žmones dažnai užklumpa žiedadulkių ir maisto kryžminė reakcija
Su šienlige kovoti galima ir įmanoma
Alergologės teigimu, jeigu alergijos simptomai yra pasikartojantys, galima bandyti išvengti alergeno rūpinantis profilaktinėmis priemonėmis.
„Žydėjimo sezono metu saulėtą ar vėjuotą dieną ore žiedadulkių visada būna daugiau nei įprastai. Todėl patariama į lauką eiti vėlai vakare arba po lietaus, dėvėti kepurę bei turėti akinius nuo saulės, ir svarbiausia, stengtis nevaikščioti po nešienautas pievas. Taip pat patariama grįžus iš lauko visada persirengti, nusiplauti ne tik rankas, bet ir veidą“, – pataria J. Sivickienė.
Naujausia Lietuvos gyventojų apklausa, kurią „Gintarinės vaistinės“ užsakymu atliko „Baltijos tyrimų“ agentūra, rodo, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai (78 proc.) sergančiųjų šienlige alergijos gydymui renkasi vaistus. Daug mažesnė žmonių dalis – mažiau nei ketvirtadalis (22 proc.) – renkasi profilaktines ar liaudiškas priemones ir tokiu būdu iš anksto bando aplenkti ligą.
Vaistininkė vedėja Jūratė Židonienė pabrėžia, kad jeigu profilaktinių priemonių, norint suvaldyti ligą, nepakanka, reikia gerti vaistus: „Dažnai geriausias efektas pasiekiamas tuomet, kai vaistai yra pradedami gerti likus kelioms savaitėms iki žydėjimo sezono pradžios. Tokiu būdu galima aplenkti ligą“, – tvirtina J. Židonienė.
Šienligė – paveldima liga
Jeigu abu tėvai yra susidūrę su šienlige, tikimybė, kad vaikas gali būti jautrus žiedadulkėms, yra 50–80 proc.
Šienligė dažniausiai yra paveldima liga, tad jeigu abu tėvai yra susidūrę su šia problema, tikimybė, kad vaikas gali būti jautrus žiedadulkėms, yra 50–80 proc. Jeigu tėvai yra visiškai sveiki, tikimybė jų atžalai susirgti šia liga sumažėja iki 20 proc.
„Kūdikiai paprastai gimsta turėdami polinkį įsijautrinti žiedadulkėms, bet reikėtų pabrėžti, kad šienligė dažniausiai atsiranda vėlesniu laikotarpiu. Nors pagrindinis šienligės pikas yra paauglystėje, tačiau šienlige gali susirgti ir 2–3 m. vaikas“, – teigia gydytoja J. Sivickienė.
Šienligės simptomai po kelių ar keliolikos metų žmogui gali visiškai pranykti ir žydėjimo sezonu nebepasikartoti. Tačiau šią alergiją turėjusiems žmonėms atliekamų tyrimų metu jautrumas žiedadulkėms vis tiek aptinkamas, nepaisant alergijos simptomų išnykimo.