Iš viso projekto metu patikrinta 12 360 vyrų nuo 45 iki 70 metų. Iš jų 1307 buvo nustatytos padidintos PSA reikšmės.
„Toks – Lietuvos vidurkis. Jis yra aukštas palyginti su Vakarų Europos šalimis, kur vidurkis siekia 4–5 proc.“, – konstatavo medicininių tyrimų laboratorijos „Medicina practica“ vadovas Svajūnas Barakauskas.
Į gydytojo kabinetą – kai jau per vėlu
Projekto metu surinkti duomenys parodė, kad kaimiškuose šalies regionuose gyvenantys vyrai profilaktiškai nesitiria. Tokią elgseną lemia ištyrimo baimė, informacijos apie tyrimą stoka, užimtumas – ypač tuo laikotarpiu, kai prasideda sezoniniai darbai.
„Vyrai nelinkę kalbėti apie savo sveikatą ir ja rūpintis. Tai lemia auklėjimas ir švietimo stoka“, – konstatavo S.Barakauskas.
Vyrai nelinkę kalbėti apie savo sveikatą ir ja rūpintis. Tai lemia auklėjimas ir švietimo stoka.
Todėl Lietuvoje net 60 proc. pacientų, kurie sveikatos problemų prispirti galų gale kreipiasi į gydytojus, diagnozuojamas vėlyvosios stadijos prostatos vėžys.
Atskiruose šalies regionuose ankstyvųjų stadijų prostatos vėžys diagnozuojamas tik 5–20 proc. juo sergančių vyrų. „Penktadalis rizikos grupės vyrų taip ir nepasinaudojo Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa ir neatėjo pas savo šeimos gydytoją pasitikrinti. Tikėtina, kad tie vyrai iki šiol nežino apie savo prostatos būklę ir galimybę išsitirti“, – svarstė S.Barakauskas.
Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa Lietuvoje vykdoma nuo 2006 metų. PSA testą vyrams, perkopusiems penkiasdešimtmetį, kas dvejus metus rekomenduoja atlikti šeimos gydytojas.
 |
| Vėžio ląstelės |
Priekaištus atrėmė moksliniais tyrimais
Testui atkilti imamas kraujo mėginys iš venos. Procedūra nemokama, greita ir neskausminga.
Nepaisant to kasmet Lietuvoje prostatos vėžys diagnozuojamas 3000 vyrų. Kas trečias iš jų šią diagnozę išgirsta tik tada, kai prostatos vėžys būna pažengęs ir gydymas tampa labai komplikuotas. Nuo šio onkologinio susirgimo kiekvienais metais miršta 500–600 Lietuvos vyrų.
Vykdant projektą „Išsaugokime vyrus“, kurio metu po šalies regionus rieda mobilioji diagnostinė laboratorija, tikimasi suvaldyti šią statistiką.
Pastebėta, kad liga jaunėja, todėl nuo šių metų mobiliojoje laboratorijoje bus kviečiami išsitirti ne tik rizikos grupės, bet įvairaus amžiaus vyrai.
 |
| Feliksas Jankevičius |
Prostatos vėžio prevencijos paramos ir labdaros fondas inicijuojamo projekto „Išsaugokime vyrus“ atstovai įsitikinę, kad valstybinė ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programa Lietuvoje. Esą sveikatos įstaigų požiūris į ją yra pasyvus ir neskatinantis vyrų tirtis.
Pavyzdžiui, mobiliojoje laboratorijoje esą pasitikrindavo 80 proc. kaimo vyrų, kai valstybinėje prevencijos programoje yra dalyvavęs vos vienas kitas.
Į šį priekaištą Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Almantas Kranauskas atsakė argumentuodamas moksliniais tyrimais, kurie esą rodo, kad PSA testas yra mažo specifiškumo.
Tikėtina, kad pacientas pageidaus medicininių procedūrų, kad įsitikintų, o tai gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.
Reikia išgydyti 48 vyrus be riekalo
Laboratoriniai tyrimai, atlikti skrodžiant vyresnių nei 50 metų vyrų lavonus, atskleidė, kad kas trečias iš jų turėjo prostatos vėžio židinius. Tačiau įrodyta, kad didžiuma tų navikinio vėžio židinių yra nesimptominiai ir nepavojingi gyvybei. Tai – kliniškai nereikšmingi prostatos vėžio atvejai, kurių gydyti nereikėtų.
Norint apsaugoti vieną pacientą nuo mirties nuo prostatos vėžio, reikia išgydyti 48 vyrus be riekalo – nuo kliniškai nereikšmingos ligos.
Todėl kiekvienam vyrui aklai atlikti PSA testą nerekomenduoja. „Didelė tikimybė, kad jis parodys prostatos pakitimų. Didelė tikimybė, kad jie – kliniškai nereikšmingi, tačiau labai tikėtina, kad pacientas pageidaus medicininių procedūrų, kad įsitikintų, o tai gali pridaryti daugiau žalos nei naudos“, – 15min.lt yra sakęs Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Urologijos centro direktorius, profesorius Feliksas Jankevičius.
