Iš Klaipėdos kilusi, o šiuo metu Kaune gyvenanti jauna moteris sako, jog migrenos priepuolius ji patiria jau aštuonerius metus. Per juos buvo visko – baimės, panikos, sunkiai suvokiamo skausmo ir ašarų.
„Dabar aš migrenos nevadinu liga. Vadinu ją savo organizmo būsena“, – tvirtina odontologe dirbanti moteris.
Tiesa, kalbėti apie migreną su žmogumi, kuris jos nepatyrė – sunku. Tai – tarsi klausytis vyro, pasakojančio apie gimdymo skausmus.
„Vaikystėje matydavau mamą, kenčiančią galvos skausmus. Niekaip nesuprasdavau, nejau mamai galvą gali skaudėti stipriau nei man – įpjautą pirštą?“ – prisiminė Alvyda.
Nesuprato, kas vyksta
Pirmą kartą stiprų galvos skausmą A.Andriekutė pajuto maždaug prieš aštuonerius metus. Palaipsniui prasidėjęs, o vėliau augantis skausmas tuo metu 21 metų merginą išgąsdino, juolab – jis nesiliovė nei po valandos, nei po kelių.
„Kilo klausimas – gal tai niekada nesibaigs? Labai išsigandau“, – pasakojo Alvyda.
Galvos skausmai, trunkantys maždaug vieną parą, ėmė periodiškai kartotis kas 12 dienų.
„Skausmas toks, kad verkdavau, mane pykino, norėjosi vemti, norėjosi tamsos ir ramybės. Tai labai sudėtinga. Būdavo – raitausi kambaryje ir nežinau, ką daryti. Jei tai būtų momentinis skausmas, užeinantis kelis kartus per metus, tai nebūtų taip baisu. Tačiau jis buvo nuolatinis, dažnas.
Mergina ėmė nerimauti dėl savo ateities: kaip teks kurti šeimą bei gimdyti vaikus, jei ji pati nesusitvarko su savimi.
Tuo metu studijavau, ir tai labai trukdė. Bet reikėjo rasti būdų, kaip su tuo gyventi. Para laiko tiesiog dingdavo iš mano gyvenimo“, – pasakojo A.Andriekutė.
Mergina skausmą bandė malšinti vaistais, tačiau palaipsniui vaistų poveikis vis mažėjo, jie nepadėdavo.
Dėl priepuolių mergina ne kartą greitosios pagalbos automobiliu būdavo vežama į ligoninės priėmimo skyrių, kur jai medikai suteikdavo pirmąją pagalbą: sulašindavo lašines, skirdavo vaistų nuo pykinimo bei skausmo.
Išsityrė po trejų metų
Išsamūs tyrimai A.Andriekutei buvo atlikti tik po trejų metų. Viena vertus – Alvydai tam trūko laiko. Antra vertus, patirtas skausmo priepuolis užsimiršdavo.
„Neįtikėtina, tačiau mūsų organizmas yra labai protingas. Kai man skaudėdavo galvą, vis sakiau sau, kad eisiu pas gydytoją. Bet vos tik skausmas liaudavosi, man imdavo atrodyti, kad galvos daugiau niekada nebeskaudės. O tada ir vėl ateidavo priepuolis“, – pasakojo Alvyda.
Užėjus priepuoliams sunku užmigti – per naktį tenka dažnai pabusti.
Merginai buvo atlikti išsamūs tyrimai, savaitę ji praleido ligoninėje. „Tikėjausi, kad man nustatys kažkokią labiau apčiuopiamą diagnozę, ligą. Tačiau medikai pasakė, kad tai – migrena. Tada teko galvoti, ką daryti toliau ir kaip gyventi“, – kalbėjo pašnekovė.
Mergina ėmė nerimauti dėl savo ateities: kaip teks kurti šeimą bei gimdyti vaikus, jei ji pati nesusitvarko su savimi, ir kelios dienos per mėnesį dėl galvos skausmų tarsi išbraukiamos iš gyvenimo.
A.Andriekutė apsilankė pas gydytojus, šį kartą – ne dėl tyrimų, tačiau dėl pačios migrenos.
„Tai buvo Kauno klinikose, ir patekau pas labai gerą specialistę. Išsakiau jai savo nuogąstavimus dėl baimės ateityje susilaukti vaikų. Nepamenu jos pavardės, bet labai gerai prisimenu jos pasakytus žodžius: „Kaip vaikas gali ateiti pas chaotišką mamą?“ Ji man patarė visų pirma susitvarkyti savo gyvenimą“, – šyptelėjo A.Andriekutė.
Pakeitė įpročius ir mitybą
Nuolat skubanti, turinti daug veiklos, besimokanti – tokia buvo A.Andriekutės kasdienybė. Greta darbo ir studijų mergina fotografavosi meninėse fotosesijose, tad laisvo laiko būdavo nedaug.
Alvydai teko koreguoti savo kasdienius įpročius bei mitybą. Mergina stengėsi vartoti kuo mažiau cukraus, rytą pradėdavo nuo stiklinės vandens ir mankštos, visiškai atsisakė alkoholio, kavos, ėmė aktyviai sportuoti.
„Migrena iš manęs ne tik atėmė, bet ir davė. Galbūt daugelio dalykų, gyvenimo spalvų būčiau nepatyrusi be jos“, – sakė klaipėdietė.
Migrenos priepuoliai tapo retesni ir lengvesni. Nors moteris bandė vartoti įvairius vaistus, tarp jų – skirtus migreniniams skausmams malšinti, tačiau jie nepadėjo. Dabar vaistų ji atsisakė, o migrenos priepuolius ištveria be jų.
Po priepuolio – kaip po vakarėlio
Kartą po migrenos priepuolio A.Andriekutė buvo sulaukusi komentarų, jog, matyt, šventė iki išnaktų.
„Išties skausmas toks stiprus ir toks varginantis, kad rytą tikrai gali atrodyti kaip po vakarėlio“, – šyptelėjo pašnekovė.
A.Andriekutė sako, kad Lietuvoje kalbėti apie migreną vis dar nėra priimtina.
„Tu dirbi ir negali sustoti. Tai yra problema Lietuvoje – negali pasakyti, kad tu gyveni su migrena, nes bijai darbdavio reakcijos. Esi apribotas visuomenės, nelabai gali skųstis.
Tarkim, Italijoje, jei tau migrena – gali neiti į darbą. Pas mus apie tai mažai kas kalba“, – sakė Alvyda.
Migreną panoro fotografuoti
Neseniai jauna moteris nutarė migrenos priepuolius įamžinti fotosesijoje ir pagalbos kreipėsi į fotomenininką Iridijų Švelnį.
Ilgas bendras darbas su fotografu baigėsi meninėmis nuotraukomis, kurių paroda praėjusį mėnesį buvo pristatyta Kauno rajone, Babtyno – Žemaitkiemio dvare. Kartu su paroda menininkai žiūrovams parodė ir specialiai šiam renginiui sukurtą performansą, pasakojantį apie žmogaus ligas, jo patiriamas kančias, skausmą ir išsivadavimą.
„Kai vieną kartą migrenos priepuolio metu pažvelgiau į veidrodį, pamačiau kitą save. Pusė mano veido nepriklausė man. Tai – ašarų kupinos akys, užkritęs akies vokas. Netrukus pamaniau, kad reiktų visą tai įamžinti“, – apie sprendimą savo skausmą parodyti viešai sakė A.Andriekutė.
Fotografuotis priepuolio metu moteris sako norėjusi ir dėl kitos priežasties: taip ji ketino „iš arčiau“ pamatyti savo ligą.
„Kai tu gyveni su migrena ir negali nuo jos pabėgti, turi kažką daryti, kad ją labiau pažintum. Aš norėjau pažiūrėti, kaip ji atrodo iš šalies. Buvo baimės – ar pavyks ją perteikti fotografijose, tačiau rezultatas buvo išties stulbinantis“, – sakė pašnekovė.
Be to, fotografuojantis priepuolio metu moteris mažiau galvojo apie skausmą – daugiau dėmesio buvo skiriama fotosesijai.
„Nepajutęs šio skausmo jo nelabai suvoksi. Jis – labai specifinis. Nežinau, su kuo galėčiau jį palyginti.
Bet migrena mane ne tik vargina. Ji mane stumia į priekį ir kviečia gyventi, ji padeda įveikti sunkumus“, – sakė A.Andriekutė.
Migrena – kaip automobilio signalizacija
Kauno klinikų Neurologijos klinikos Neurologijos skyriaus vadovas prof. Antanas Vaitkus:
„Tai – paveldima, genetinė liga. Kiekvienam ligoniui gydytojas turi sudaryti bendrą gydymo planą. Kokie veiksniai sukelia priepuolius? Kokios rizikos?
Gydytojas gali tik išvardyti priežastis, galinčias sukelti priepuolius. Tai gali būti nuovargis, įtampa, nepavalgymas, miego, poilsio trūkumas. Yra atvejų, kai migrenos priepuolį sukėlė net dirbtinės šviesos lempos.
Migrena gerokai dažniau serga moterys nei vyrai. Sergančios migrena moterys nėra flegmatikės, paprastai jos – emocingos, veiklios, stiprios, valdingos.
Tai – kaip gero automobilio signalizacija, ir tai reiškia: sustokite, kol neprasidėjo skausmas.
Migrena gerokai dažniau serga moterys nei vyrai. Sergančios migrena moterys nėra flegmatikės, paprastai jos – emocingos, veiklios, stiprios, valdingos.
Gydyti, diagnozuoti migreną labai svarbu, svarbu kreiptis į gydytojus. Žmogus su savimi turi nuolatos turėti vaistus nuo skausmo. Yra paprasti („citramono“ klasės), tačiau yra ir specialūs, skirti migrenai gydyti.
Tačiau vaistų vartojimas turi ir kitą pusę – jie skirti tik tam kartui, todėl būtina tirtis, aiškintis, kodėl ir dėl kokių priežasčių prasideda galvos skausmai. Žinau žmonių, kurie net turi priklausomybę nuo nuskausminamųjų vaistų ir dėl galvos skausmo geria juos kasdien.
Svarbu viskas: mityba, poilsis. Yra įrodyta, kad migrenos priepuolius gali sukelti ir tam tikros žarnyno ligos.
10 proc. žmonių patiria migreninius galvos skausmus – tai yra didelis skaičius.“
Žmonės, turintys migreną, gali prisijungti prie „Facebook“ grupės „Aš ir Migrena“ – ten dalintis savo patyrimais, bendrauti.
