Manoma, kad Kauno miesto gyventoja šia liga užsikrėtė įkandus infekuotam tuliaremijos sukėlėju kraujasiurbiui vabzdžiui – sparvai, viešint kolektyviniame sode Kauno rajone.
Ši liga paplitusi visame Šiaurės pusrutulyje, išskyrus Jungtinę Karalystę. Lietuvoje nuo 2006 metų vidutiniškai kasmet registuojama po 1 – 2 šios ligos atvejus, tačiau per pastaruosius trejus metus šalyje buvo diagnozuojami 3 – 4 tuliaremijos atvejai.
Tuliaremija yra ūmi gamtinė židininė zoonozė (gyvūnų pernešama liga), kurią sukelia bakterija Francisella tularensis. Infekciją gali platinti daugiau nei šimtas rūšių gyvūnų, paukščių, roplių ir nariuotakojų.
Infekciją gali platinti daugiau nei šimtas rūšių gyvūnų, paukščių, roplių ir nariuotakojų.
Žmogus gali užsikrėsti per tiesioginį kontaktą su graužikais ir jų išskyromis arba per užkrėstą aplinką – šieną, šiaudus, grūdus, dirvožemį, atvirus vandens šaltinius, taip pat įkvepiant ar nuryjant bakterijų, rečiau – įkandus erkėms, uodams, sparvoms ir kitiems kraujasiurbiams nariuotakojams. Dažniausiai žmogus užsikrečia sukėlėjui pakliuvus per odą ir gleivines. Žmogus nuo žmogaus šia liga neužsikrečia.
Dažniausiai susirgimas prasideda ūmiai: krečia šaltis, temperatūra pakyla iki 38-40 laipsnių, skauda galvą, raumenis, nugarą, juosmens sritį, sutrinka miegas, sumažėja apetitas, vargina gausus prakaitavimas, silpnumas.
Tuliaremija gali komplikuotis kaulų čiulpų, minkštųjų smegenų dangalų, širdiplėvės, pilvaplėvės, plaučių uždegimu.
