Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kauno apskrityje – legioneliozės atvejai: kaip atpažinti ir apsisaugoti

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas (Kauno departamentas) gegužės 4 d. gavo dar tris pranešimus iš gydymo įstaigų apie patvirtintus legioneliozės atvejus Kauno rajone ir pradėjo epidemiologinius tyrimus. Iš viso šiuo metu užfiksuota 15 atvejų, iš kurių 12 – Kauno rajone, 3 – Kauno mieste, informuoja NVSC.
Dušas
Dušas / 123RF.com nuotr.

Susirgę asmenys gyvena tiek daugiabučiuose, tiek vienbučiuose (nuosavuose) būstuose. Daugeliui jų karštą vandenį tiekia „Kauno energija“, kai kurie naudoja asmeninius vandens šildytuvus, vienas iš susirgusiųjų naudoja šulinio vandenį. Todėl kaip užsikrėtimo priežastį įvardyti vieną šaltinį negalima.

Taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad susirgę asmenys būtų lankęsi kokioje nors vienoje viešoje vietoje (pavyzdžiui, vandens pramogų paslaugos), kurioje galėjo užsikrėsti. Kauno departamentas organizavo laboratorinių vandens tyrimų atlikimą susirgusiųjų gyvenamuosiuose būstuose, kurių rezultatų laukiama 10 dienų.

Kaip legionelės dauginasi ir plinta

  • Lėtai tekančiame ir stovinčiame vandenyje. Vamzdžiuose, kuriais silpnai ar visai neteka vanduo (pvz., seni, užakę vamzdynai; neapgyvendinti viešbučių kambariai ir kt.);
  • Kai vandens sistemose nusėdęs dumblas, rūdys, padengtuose apnašomis, purvinuose bei korozijos apimtuose ar kiauruose vamzdžiuose, dušuose ir čiaupuose;
  • Karšto ir šalto vandens sistemose, esant palankiausiai vandens temperatūrai 20–45 ºC;
  • Vandens šildytuvuose ir karšto vandens laikymo talpose, cisternų paviršiuose.

Būtinos sąlygos užsikrėsti ir ligai išsivystyti yra virulentiškų legionelių buvimas aplinkoje, jų plitimas susidarant aerozoliui, esant imliam organizmui, pakankamai užkrato dozei, susilpnėjus organizmo imuniniam atsakui.

Legioneliozės rizikos veiksniai

  • rūkymas,
  • lėtinės plaučių ligos,
  • cukrinis diabetas,
  • onkologinės ligos ir kitos imunodeficitą slopinančios ligos
  • profesiniai rizikos veiksniai, pavyzdžiui, darbas statybose su žemės gręžiniais, santechnikos darbai, darbas pramonės įmonėse, naudojančiose terminį vandenį, darbas su įvairiomis aušinimo ir oro kondicionavimo sistemomis.
  • amžius, nes vyresni žmonės (> 50 m.) yra jautresni šiai infekcijai. Vaikai serga retai, mažiau nei 1 proc. nuo visų registruotų atvejų.

Užsikrėtus simptomai dažniausiai atsiranda po 2–10 dienų.

Didesnė rizika užsikrėsti legionelioze yra vietose, kuriose gali susidaryti vandens aerozoliai:

  • dušai ir vandens čiaupai;
  • mineralinio vandens, sūkurinės vonios ir baseinai;
  • turkiškos pirtys ir saunos;
  • aušinimo bokštai ir garų kondensatoriai;
  • dekoratyviniai fontanai;
  • drėkinamos maisto vitrinos;
  • soduose esantys purkštuvai (ypač jei jie naudoja perdirbtą buitinį arba nutekamąjį vandenį);
  • įvairios aušinimo ir oro kondicionavimo sistemos.

Legioneliozės simptomai

Legioneliozei būdingos dvi kliniškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos:

  1. Pontiako karštligė, kuriai būdinga lengvesnė ligos eiga be pneumonijos
  2. Sunki ligos forma – legionierių liga.

Užsikrėtus simptomai dažniausiai atsiranda po 2–10 dienų, retais atvejais simptomai atsiranda per tris savaites. Liga paprastai prasideda nuo karščiavimo, drebulio, galvos ir raumenų skausmo, vėliau sausas kosulys, darosi sunku kvėpuoti ir tai gali peraugti į ūminę pneumoniją. Apie trečdalis ligonių viduriuoja arba vemia, o apie pusę praranda orientaciją arba ima kliedėti.

Legioneliozės profilaktikos priemonės

Legionelės nesidaugina žemesnėje nei 20 ºC ir aukštesnėje, nei 60 ºC temperatūroje, todėl norint apsisaugoti nuo legioneliozės reikia:

  • Užtikrinti, kad karštas vanduo vandens sistemose visada būtų karštas ir cirkuliuotų. Vandens temperatūra visoje karšto vandens sistemoje turi būti 50–60 °C; Karšto vandens temperatūra, atsukus čiaupą, po vienos minutės turi būti ne mažesnė nei 50 °C.
  • Užtikrinti, kad šaltas vanduo vandens sistemose visada būtų šaltas. Vandens temperatūra visoje šalto vandens sistemoje turi būti žemesnė nei 20 °C;
  • Prižiūrėti ir valyti dušus. Valyti ir dezinfekuoti dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos;
  • Jei naudojami vandens šildytuvai, kartą per metus išvalyti, išdžiovinti ir dezinfekuoti;
  • Po sistemos ir vandens šildytuvų tvarkymo, valymo darbų ir prieš kiekvieno sezono pradžią 2–4 valandas dezinfekuoti karšto vandens sistemą dideliu kiekiu (50 mg/l) chloro tirpalo, atlikti terminę dezinfekciją, t. y. vandens tiekimo sistemoje vandens šildytuve karšto vandens temperatūrą padidinti, kad šilumos vartotojų čiaupuose ji būtų ne žemesnė kaip 65 0C. Atlikus tokią terminę dezinfekciją, mažiausiai 5 min. turi būti atsukami vandens sistemos čiaupai;
  • Bent kartą per tris mėnesius, vadovaujantis gamintojo instrukcijomis, reguliariai išvalyti ir dezinfekuoti visus vandens filtrus.

SVARBU: žmogus legionelioze užsikrečia tik įkvėpęs aerozolio su legionelėmis. Negalima užsikrėsti geriant vandenį, jį vartojant maistui gaminti ar nuo sergančio žmogaus.

Vos gavus informaciją apie pirmuosius atvejus ir vėliau kaskart gavus pranešimus apie naujus atvejus Kauno departamentas susisiekia su daugiabučių administratoriais ir teikia informaciją apie tai, kokių būtina imtis prevencinių priemonių.

NVSC informacija

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?