„Lietuviai geria kokybišką kavą ir turi išlavintą skonį“, – patikino kavos ekspertas Gražvydas Vilčinskas. Jau 15 metų šioje srityje dirbantis vyras vadovauja įmonei „Kavos bankas“, kuri į Lietuvą atveža kavos pupeles iš viso pasaulio.
Populiarėja kokybiška kava
Praktiškai kiekvienoje šalyje, net ir kaimyninėje, kavos gėrimo tradicijos skiriasi. Pavyzdžiui, Latvijoje vis dar labai populiari tirpi kava, tuo tarpu Estijoje linkstama prie skandinaviško kavos ruošimo būdo.
Skandinavijos šalys garsėja kaip daugiausiai kavos išgeriančios valstybės pasaulyje. Jos itin vertina arabiką, o populiariausias ruošimo būdas – filtruota kava.
JAV dominuoja filtruotos ir pieniškos kavos, o štai Vietname, dėl karšto oro, kava gaminama su kondensuotu pienu ir ledukais.
„Italijoje gausiai naudojama robusta (red. kavos pupelės, kuriose yra daugiau kofeino), ypatingai espreso mišiniuose. Jie yra įsitikinę, kad be robustos neįmanoma padaryti gero espreso. Mes Lietuvoje įrodėme, kad gerą espreso galima padaryti tik iš arabikos.
Lenkijoje robusta taip pat labai populiari, tačiau kavos kultūra plečiasi ir po truputį atrandamos geros kokybės kavos. Taip pat ir Latvijoje žmonės ima suprasti, kad šviežiai paskrudinta gera kava yra skanesnė, todėl tirpi po truputį užleidžia pozicijas“, – pasakojo G.Vilčinskas.
Nebijo naujovių
„Kavos banko“ vadovas pabrėžė, kad lietuviams įsiūlyti prastos kavos būtų itin sudėtinga. Labiausiai mūsų tautiečiai vertina arabiką, atranda rūšines kavas ir itin pamėgo lietuvišką „Pupa“ kavą, kuriai pupelės vežamos iš Brazilijos, Indonezijos, Indijos.
„Lietuvių skonis yra išties išlavintas, o kokybės standartas sparčiai kyla, todėl ir kokybiškos kavos poreikis auga.
Kalbant apie ruošimo būdą, populiariausias vis dar yra plikymas puodelyje. Ir tai tikrai nėra blogai, juk kol mes po truputį kavą geriame, jos skonis tik stiprėja. Be to, būtent taip kavą visame pasaulyje degustuoja specialistai“ – sakė kavos ekspertas.
Kavos plikymas puodelyje labai primena klasikinį Prancūzišką kavinuką arba French Press. Skirtumas tas, kad iš Prancūziško kavinuko kava išpilstoma į puodelius, o puodelyje plikoma lieka nuolatinėje sąveikoje su vandeniu.
Kavos ruošimo būdai keičiasi ir augant žmonių užimtumui. Jei anksčiau kavos virimo aparatais naudodavosi tik biurų darbuotojai, vis dažniau lietuviai juos perka namams.
„Su kava dirbu jau šešerius metus ir išties pastebiu kaip žmonių skonis keičiasi. Jie vis labiau ieško skonių, nebebijo išbandyti naujų kavos rūšių ir ruošimo būdų. Vystosi kavos kultūra, kuriasi kavos mėgėjų bendruomenė, net vyksta kavos festivalis. Šie pokyčiai džiugina“, – sakė barista dirbanti ir mokymus apie kavą vedanti Karolina Miniotaitė.
Lietuvai – plantacija Brazilijoje
„Iš skirtingų šalių pupelių paruoštos kavos skonis gali labai smarkiai skirtis. Pavyzdžiui, iš Pietų Amerikos atvežtos pupelės turi šokolado, riešutų, karamelės prieskonį, o iš Afrikos atgabentos pasižymi gėlių aromatu, uogų poskoniu, jų skonis yra gaivesnis“, – sakė K.Miniotaitė.
Taip yra nes skiriasi kavos uogų apdirbimo būdas. Afrikoje jos dažniausiai yra plaunamos, o Pietų Amerikoje apdirbamos natūraliu būdu – džiovinamos ir lukštenamos.
„Kavos bankas“ pupeles Lietuvos rinkai veža iš viso pasaulio: Brazilijos, Etiopijos, Gvatemalos, Indijos, Jamaikos, Indonezijos, Jemeno, Kenijos, Kolumbijos, Kosta Rikos, Meksikos, Peru, Vietnamo, Tanzanijos, Ruandos ir kitų šalių, kuriose jos auginamos.
„Pas didžiausius tiekėjus patys važiuojame apžiūrėti ūkių, įrenginių, apdirbimo sąlygų. Iš Lietuvos labai sunku vertinti ar tiekėjas patikimas, ar ne, o viską patys pamatę ir įvertinę žinome, kad atsivešime gerą žaliavą“, – sakė G.Vilčinskas.
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje vienos populiariausių – braziliškos kavos pupelės. Iš ten daugiausiai produkcijos importuoja „Kavos bankas“.
Didžiausioje Pietų Amerikos valstybėje įmonė net yra įsigijusi teises į 100 hektarų dydžio plantacijoje užauginamą derlių.
„Ta plantacija yra skirta tik mums. Galime ten bet kada nuskristi, galime ten nusivežti partnerius, kontroliuojame visa informaciją apie procesus. Ten ir lietuviška trispalvė yra iškelta, žyminti, kad čia užauginamu derliumi džiaugsis Lietuvos žmonės“, – pasakojo jis.
Ieško geriausio skonio
Skrudindami kavos pupeles „Kavos banko“ specialistai ieško aukso vidurio. Lietuviai nenori rūgščios ar karčios kavos, todėl svarbu išgauti skonį, kuriame visko būtų po truputį.
„Mūsų užduotis – rasti balansą tarp kartumo, rūgštumo ir saldumo. Tam renkamės specialią rūšį, iš kurios išgauname tirštą, sodrią, salstelėjusią, lengvai karstelėjusią, šiek tiek su rūgštele kavą. To lietuviai labiausiai ir ieško“, – sakė G.Vilčinskas.
Kavos skonis stipriai priklauso ir nuo pupelių skrudinimo laipsnio. Šviesiai paskrudintos pupelės bus rūgštesnės, o tamsiai – kartesnės. Vos keletas sekundžių kavos skonį gali pakeisti kardinaliai.
„Dar labai svarbus greitas kavos atvėsinimas. Tarkime, išpylus pupeles iš skrudintuvo, kur temperatūra buvo virš 200 laipsnių, pupelių viduje vis dar vyksta reakcijos, todėl reikia kuo greičiau jas atšaldyti, kad tie procesai sustotų.
Šiuo metu naudojame naujausią kompiuterizuotą įrangą, su kuria pirmiausia darome bandymus ir ieškome geriausio skonio. Ši informacija yra išsaugoma ir tuomet kiekviena pupelių partija paskrudinama idealiai“, – aiškino „Kavos banko“ vadovas.
Vis dėlto, kad kava jums atsiskleistų visomis spalvomis, ekspertai pataria patiems lavinti skonį. O tai galite padaryti vienu paprastu būdu – ragaudami.
„Bet patarčiau tai daryti neskubant. Dažnai būna, kad skirtingas kavos rūšis vos pradėjęs pažinti žmogus žengia per didelį žingsnį nuo klasikinių kavos pupelių ir nusivilia, jam neskanu. Čia tas pats, kas ilgą laiką valgius cepelinus staiga pereiti prie austrių. Siūlau tai daryti palaipsniui, o pirmiausia išbandyti braziliškas pupeles“, – patarė K. Miniotaitė.