Į šį tyrimą buvo įtraukta 1913 žmonių. Jie skundėsi prastu miegu ir norėjo gydytojų pagalbos. Vidutinis tyrimo dalyvių amžius – 49 metai. Žinoma, knarkimas buvo gana dažna problema.
88 proc. iš 675 tyrime dalyvavusių moterų ir 92,6 proc. vyrų knarkia. Tai buvo svarbus veiksnys, darantis didelę neigiamą įtaką žmonių miego kokybei. Įdomu ir tai, kad moterys yra mažesnės, tačiau vis tiek knarkia labai garsiai. Vyrai pasiekia 51,7 dB lygį, o moterys atsilieka nežymiai – užknarkia iki 50 dB. Žinoma, tokio triukšmo lygio pakanka šalia miegančio žmogaus pažadinimui.
Tačiau įdomiausia tai, kad vyrai žino, kad knarkia ir tai pripažįsta. Kartais net be reikalo – nors knarkė tik 92,6 proc. tyrime dalyvavusių vyrų, 93 proc. patys manė, kad knarkė. Tuo tarpu tik 72 proc. moterų manė, kad miegodamos knarkia, nors tikrasis procentas siekė 88. Taigi nemažai moterų knarkia ir to nežino. Arba nenori žinoti.
Tai yra didesnė problema nei gali pasirodyti. Jei ryte pabundate nepailsėję, gali būti, kad naktį prastai kvėpavote. Prastas kvėpavimas miegant yra siejamas su aukštesne Alzheimerio ligos rizika, insultu ir net diabetu. Todėl reikėtų pasakyti žmonėms, kurie galbūt nežino, kad knarkia.
49 proc. tyrime dalyvavusių moterų knarkė itin stipriai, tačiau tai žinojo tik 40 proc. Mokslininkai net nėra įsitikinę, ar moterys iš tiesų nežino, kad knarkia, ar tiesiog nenori to pripažinti. Giliai miegodami žmonės pripranta prie įvairių garsų, įskaitant ir tuos, kuriuos sukelia patys. Tačiau stipriai knarkiantys žmonės dažniausiai žino, kad knarkia.
Knarkimas gali būti gydomas įvairiai. Kartais prireikia operacijos, o kartais padeda ortopedinės pagalvės ar specialios kapos. Kenčiantys nuo miego apnėjos dažnai pasitelkia ir specialius aparatus, kurie padeda išlaikyti atvirus kvėpavimo takus.