AC Nielsen duomenys rodo, kad Baltijos šalyse didžiausias šviežios pakuotos duonos rinkos nuosmukis verte buvo Lietuvoje (1,2 proc.) ir Estijoje (1,2 proc.), o Latvijoje rinka šiek tiek išaugo (3 proc.). Bendras suvartotas duonos kiekis Baltijos šalyse sumažėjo 2,6 proc.
Viena pagrindinių priežasčių duonos rinkos traukimuisi Lietuvoje – demografinės situacijos pokyčiai. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, per 2017 m. Lietuvoje gyventojų sumažėjo 40 000. Taip pat, naujausiais statistiniais duomenimis, nuo 2006 iki 2016 m. Lietuvoje pastebėtas didžiausias pokytis Europoje vertinant namų ūkių sudėtį: nuo vidutiniškai 2,8 asmens jis sumažėjo iki 2,1. Net 63 proc. Išaugo ir skaičius žmonių, kurie gyvena vieni (iki 43 proc. visų namų ūkių). Visa tai daro didžiulę įtaką ir duonos rinkai, nes duona yra daugelio lietuvių kasdienis maisto produktas: mažėja jos suvartojimas, mažėja pakuotės.
Tačiau kepyklos „Fazer Bakery Baltic“ vadovas ir Lietuvos maisto pramonės asociacijos valdybos pirmininkas Mindaugas Snarskis teigia, kad net ir besitraukiančioje rinkoje augti įmanoma, jeigu atrandamos „augimo kišenės“, kurios gali kompensuoti tradicinių duonos segmentų smukimą.
„Augti krentančioje rinkoje yra sudėtinga: reikia laimėti konkurencinę kovą, kuri duonos kategorijoje yra labai įtempta. (...) Jeigu namų ūkiai traukiasi ir porcijos mažėja, bet išskirtinės sudėties produktai yra labiau perkami ar norimi, tai mes ir esame tie, kurie siūlo, pavyzdžiui, geresnės maistinės vertės porcijines duoneles. Ši strategija net ir besitraukiančioje rinkoje leidžia augti septynis metus iš eilės“, – teigia M.Snarskis, kurio vadovaujama įmonė per metus paaugo 2 proc.
Baltijos šalyse labiausiai augo kvietinės duonos maži formatai
Remiantis tyrimų duomenimis, Baltijos šalių duonos rinkos traukimąsi labiausiai lėmė tradicinių segmentų – vadinamos šviesios „Palangos“ tipo duonos ir batonų – populiarumo mažėjimas. Dėl augančios sveikos gyvensenos tendencijos ir mažėjančių namų ūkių, labiausiai augo kvietinės porcijinės duonelės ir kvietinės bandelės – segmentas per metus verte padidėjo 10 proc. Pastarųjų metų tendencija – tamsios duonos (kepalai ir forminės duonos) su priedais pardavimų augimas – pernai metais sustojo ir pradėjo kristi (verte sumažėjo 2 proc.).
Po keleto metų stabilaus tamsios duonos su priedais kategorijos augimo, kuri yra modernus ir į sveikatingumą orientuotas segmentas, ji ėmė trauktis. Taip galėjo įvykti dėl didelės konkurencijos ir kopijų rinkoje. Tačiau neskubame daryti išvadų pagal vienų metų rezultatus ir į šį segmentą ketiname toliau vystyti, – tendenciją komentuoja MSnarskis.
„Po keleto metų stabilaus tamsios duonos su priedais kategorijos augimo, kuri yra modernus ir į sveikatingumą orientuotas segmentas, ji ėmė trauktis. Taip galėjo įvykti dėl didelės konkurencijos ir kopijų rinkoje. Tačiau neskubame daryti išvadų pagal vienų metų rezultatus ir į šį segmentą ketiname toliau vystyti”, – tendenciją komentuoja MSnarskis.
Auga ruginės duonos ir duonos užkandžių populiarumas
Lietuvos pakuotos duonos rinka daugiausiai mažėjo kvietinės duonos segmente: 5,2 proc. sumažėjo apimtis ir 4,6 proc. sumažėjo vertė. Kita vertus, tamsi duona išaugo 2 proc. (vertė), daugiausia dėl ruginės produkcijos populiarumo augimo. M.Snarskis teigia, kad per pastaruosius metus Lietuvos duonos asortimentas ženkliai prasiplėtė.
„Šiandien rinkoje turime tokių produktų, apie kuriuos prieš dešimtmetį net nebūtume pasvarstę. Pavyzdžiui, dabar lentynose galime rasti duonos net su tokiais ingredientais kaip saldžiosios bulvės ar avinžirniai. Tai produktai, kurie Lietuvos rinkoje apskritai skamba kažkiek egzotiškai, o ką jau kalbėti apie tai, kai jie atsiranda tokiame tradiciniame gaminyje kaip duona”, – teigia M.Snarskis.
Užkandžių rinka 2017 m. ir toliau augo visose Baltijos šalyse (Estijoje paaugo 7,1 proc., Latvijoje 8,9 proc., Lietuvoje 7,4 proc.). Anot „Fazer Bakery Baltic“ vadovo, pastebima, kad duonos užkandžiams skirtas plotas lentynose per pastaruosius metus itin padidėjo. Nemaža dalis duonos rinkos žaidėjų orientuojasi būtent į šią kategoriją.
Svarbiausia – sveikos gyvensenos tendencija
Anot M.Snarskio, svarbiausia ir populiariausia tendencija rinkoje – dėmesys geresnės maistinės vertės produktams, kuri išlieka svarbi ir duonos kategorijoje. Pernai metais ši tendencija išryškėjo įvairiomis cukraus ir druskos mažinimo iniciatyvomis.
Naujausiais „Spinter tyrimai” atlikto tyrimo duomenimis, 43 proc. lietuvių teigė atkreipiantys dėmesį į duonos sudėtyje esančius cukraus ir druskos kiekius: 4 proc. tai daro visada, 12 proc. dėmesį atkreipia dažnai, o 27 proc. retai.
„Daugelis apklausų rodo, kad žmogui, renkantis duoną, tampa svarbus cukraus ir druskos kiekis, taip pat ar duona dera su sveikos mitybos principais: padidintas skaidulų kiekis, papildyta sėklomis ar grūdais, kokia jos maistinė vertė. Šis suvokimas artėja prie funkcinio maisto sampratos, kuomet produktas turi ne tik suteikti sotumo jausmą, bet ir nešti papildomą naudą organizmui. Būtent todėl Lietuvoje vis labiau populiarėja įvairios druskos ir cukraus mažinimo iniciatyvos, auga produktų, paženklintų „Žalios rakto skylutės“ simboliu kiekis“, – teigia mitybos specialistas prof. dr. Rimantas Stukas.
„Fazer Lietuva“, kartu su kitomis Lietuvos maisto pramonės asociacijos narėmis, šių metų sausį pasirašė savanorišką bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, įsipareigodama peržiūrėti produktų portfelį ir sumažinti cukraus ir druskos kiekį savo gaminiuose. Buvo įsipareigota iki 2021 m. sumažinti gaminių cukraus kiekį 5 proc., o druskos – 10 proc.
Trūksta švietimo
Tačiau, nepaisant to, kad žmonių sąmoningumas didėja, anot M.Snarskio, Lietuvoje vis dar trūksta informacijos ir švietimo apie produktų sudėtis. Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad vartotojai vis dar nežino apie „Žalios rakto skylutės“ ženklinimą: 40 proc. respondentų teigė, kad jis reiškia sąžiningo verslo simbolį (t. y., kad produktas pagamintas įmonėje, kuri neslepia mokesčių ir pan.). Tačiau tik 26 proc. atsakė teisingai, kad šis ženklinimas reiškia, jog tai – sveikatai palankesnis produktas.
„Šie skaičiai iliustruoja, kad šiai dienai mūsų vartotojas žino per mažai. Kodėl Skandinavijos šalyse nebuvo E ženklinimo bumo, kuris buvo Lietuvoje? Dėl to, kad daug metų buvo investuojama į vartotojų švietimą. Tada vartotojas skaito etiketes ir pats supranta, ko bijoti, o ko ne. Tokiu atveju ryškūs užrašai „be kažko“, „be E“ tampa ne pirminiu pirkimo argumentu. Tikiu, kad Lietuvos vartotojas darosi išprusęs ir pigiais triukais jo nebenupirksi, kas džiugina mane ir kaip vartotoją, ir kaip gamintoją“, – teigia M.Snarskis.