Valgant prie bendro stalo – stiprinamas saugumo jausmas. Laikantis šeimose sveikos mitybos principų – išsaugoma sveikata, kas tiesiogiai susiję su šeimos narių laimės būsena.
Pirmiausia reikia suprasti, kad mitybos įpročiai yra kasdieniniai ir šventiniai. Kasdieniai įpročiai turi būti sveikatai palankūs, o šventiniai – tam tikros išimtys. Šeimose kalbama apie sveikatos ir nesveikatos šaltinius, kad vieni produktai valgomi kasdien, o kiti tik švenčių progomis. Nelieka šeimos narių tarpe baimės jausmo suvalgyti kažką ne taip. Maitinimas – tai ne taisyklės, tai kasdieniniai džiaugsmingi įpročiai ir kartais juos sulaužius, nieko blogo nenutinka.
„Apie maisto produktus ir mitybos principus daugelis turi skirtingą nuomonę, tačiau geriau įsigilinus galima suprasti, kad egzistuoja tam tikri sveikatai palankios mitybos principai, kurie yra ne tik svarbūs šiandien, bet bus svarbūs ir ateinančioms kartoms.
Todėl šeimos turi gauti kompetentingų žinių, kokius maisto produktus ir gėrimus rinktis, ką ir kaip iš jų gaminti, kad nesugadintų ir kaip formuoti valgymo kultūrą savo šeimose, kad išsaugotume sveikatą ir laimės būseną. Tokias žinias perteikiame ne tik mokymų metu, bet konsultuodami šeimas individualiai”, – informuoja įstaigos „Sveikatai palankus” įkūrėja Raminta Bogušienė.
Svarbu planuoti šeimos mitybą ne tik dėl sveikesnių įpročių, bet ir dėl to, kad gyvenant pagal suplanuotos sveikatai palankios mitybos įpročius sutaupomi šeimos biudžeto pinigai, lieka daugiau laisvo laiko, mat perkami produktai ir gaminama visai šeimai pagal aiškiai suplanuotą sąrašą, saugoma šeimos sveikata.
Sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė dalinasi keletu patarimų, kaip šeimai susiplanuoti mitybą:
Išanalizuoti, kokius maisto produktus ir patiekalus šeimos nariai mėgsta ir kokių nevalgo.
Svarbu ne tik ieškoti šeimose bendrumo, bet atkreipti į vienos šeimos nario valgymo ypatumus ir priderinti, kad jie būtų tinkami visai šeimai. Pavyzdžiui, mano šeimoje nėra gaminami patiekalai su pieno produktais, nes vienas šeimos narys jų netoleruoja. Vaikai pieno produktus valgo ugdymo įstaigose, o bendrai vertinant gyvūninės kilmės baltymų perdozavimas nėra palankus sveikatai, todėl mūsų šeima vietoj pieno produktų valgo daugiau augalinės kilmės maisto t. y. visagrūdžių produktų, išskirtinai ankštinių kultūrų, sezoninių daržovių, vaisių, uogų ir žalumynų.
TAIP PAT SKAITYKITE: B.Bolotovo mitybos sistemos šalininkas: lieknėti galima valgant raugintus kopūstus ir lašinius. Siūlomas valgiaraštis
Parengti savaitės šeimos mitybos planą ir nusistatyti keletą taisyklių
Atsižvelgus, kiek kartų per savaitę valgoma visiems kartu prie bendro stalo, parengti mitybos planą – kokius maisto produktus reikės nusipirkti, ką iš jų gaminsite ir kada valgysite. Galima įsivesti keletą taisyklių savo šeimos mityboje, pavyzdžiui, perkame pagal maisto produktų sąrašą tik vieną kartą per savaitę ir gaminame darbo dienomis tik sveikatai palankų maistą, vakarienę gaminame visi kartu ir valgome prie bendro stalo, o savaitgalį galime padaryti išimtį – pietaujame restorane.
Ieškokite paprastų receptų, kurie ne tik sveiki, bet draugiški jūsų piniginei, tačiau nebijokite gaminant improvizuoti. Bendras darbas virtuvėje: gaminimas, stalo padengimas ir valgymas kartu, ne tik malonus užsiėmimas, bet gali būti paverstas žaidimo forma, kuri atneš ne tik vaikams, bet ir tėveliams džiaugsmą ir bendrumo jausmą.
Laikytis sveikatai palankios mitybos principų ir formuoti teisingą valgymo kultūrą
Suaugusieji – pavyzdys vaikams, todėl reikia ugdyti vaikus apie tai, ką reikia valgyti, kas yra mitybos pagrindas, kaip valgyti ir kiek reikia suvalgyti. Šeimose turi būti formuojama valgymo kultūra, ant stalo patiektos daržovės, vaisiai, o ne saldainiai, propaguojama lėtas valgymas, įsiklausymas į save ir pasitelkiant penkis pojūčius (regą, uoslę, skonį, lytėjimą, girdėjimą), vertinamas valgomas maistas.
Gaminkite ir ragaukite kiekvieną dieną, ką nors naujo. Valgant kuo įvairesnį maistą, bus mažesnė tikimybė, kad kai kurių reikalingų medžiagų organizmui pritrūks ir dėl to atsiras sveikatos sutrikimų. Maistas negali būti naudojamas kaip nusiraminimo ar paskatinimo priemonė.
