Kelioninė diarėja. Kas tai?

Šiame straipsnyje trumpai apžvelgsime ir panagrinėsime klausimus:

koks maistais laikomas saugiu?

ko reikėtų vengti, kad nesusirgtume?

Ir ką reiktų daryti, jei kelionėje dėl nesaugaus maisto suvartojimo pasireiškė „kelioninė diarėja“?

Kelioninės diarėjos paplitimas

Keliautojų diarėja yra dažniausias susirgimas kelionėse. Infekcinių ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, kiekvienais metais 20-50 % keliautojams pasireiškia diarėja, kuri dažniausiai išsivysto per pirmąja kelionės savaitę. Pagrindinis lemiantis faktorius yra kelionės kryptis. Besivystančios šalys, esančios Lotynų Amerikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje, priskiriamos didelei susirgimo rizikai.

Ypatingai padidinta riziką turi keliautojai, kurie serga cukriniu diabetu, virškinimo trakto lėtinėmis ligomis ir turintys nusilpusį imunitetą dėl gretutinių ligų ar vartojamų vaistų. Pirminis užsikrėtimo šaltinis yra pavojingais mikroorganizmais ar jų toksinais užkrėstas maistas ir vanduo.

Pagrindiniai simptomai

Diarėja – tai dažnas tuštinimasis neįprastai skystos konsistencijos išmatomis, kurių kiekis didesnis negu 250 g per parą. Daugumai susirgusiųjų diarėja pasireiškia staiga. Viduriuoti pradedama, kai mikroorganizmai ar jų toksinai sudirgina žarnyno gleivinę. Sudirgintas žarnynas tampa labai aktyvus, nereguliariai ir neįprastai dažnai susitraukinėja. Be pagrindinio diarėjos požymio dažnai pasireiškia ir apetito netekimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, karščiavimas, dehidratacija.

Kelioninės diarėjos sukėlėjai

80 % kelioninių diarėjų yra bakterinės kilmės, pagrindiniai sukėlėjai yra bakterijos (pvz. Esherichia coli, Shigella, Salmonella, Vibrio cholerae). Kita dalį diarėjų sukelia virusai (pvz. virusiniai hepatitai A ir E, Rotavirusas) ir pirmuonys (pvz. Gardia lamblia, Cryptosporidium parvum, Entamoeba histolytica ir Cyclospora).

Prevencija

Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), galima apsisaugoti nuo taip vadinamos kelioninės diarėjos, tačiau būtina laikytis asmens higienos ir saugaus maisto taisyklių. PSO saugaus maisto keliautojams rekomendacijose iškelia 5 sprendimus/raktus, kurie padėtų išvengti užsikrėtimo patogeniniais mikroorganizmais per maistą ir vandenį. Juos ir aptarsime.

5 saugaus maisto raktai:

Rankų higiena

Plaukite rankas dažnai ir visada prieš liečiant maistą ar prieš valgį. Pavojingi mikroorganizmai yra dirvožemyje, vandenyje ir ant nešvarių rankų. Žmogus, nenusiplovęs rankų, gali užkrėsti maistą pavojingais mikroorganizmais jį laikant ar gaminant. Jei apsilankėte maisto parduotuvėje ir lietėte žalius produktus, ypatingai žalią mėsą, grįžę būtinai nusiplaukite rankas vandeniu ir muilu. Venkite liesti gyvus gyvūnus, skirtus maistui, nes jie gali perduoti infekcines ligas, pvz., kaip paukščių gripą.

Maisto atskyrimas

Jei pirksite maistą iš gatvės turgaviečių ar atvirų užkandinių, būkite tikri, kad termiškai apdorotas maistas yra atskirtas nuo žalio, išskyrus vaisius ir daržoves, kuriuos visada galima ir patartina nulupti prieš vartojant. Rizikingas maistas laikomas tas, kuris neapdorotas termiškai pvz. žali ar nepilnai išvirti kiaušiniai, savos gamybos majonezas, padažai ir įvairūs desertai. Šiuose produktuose lengvai gali daugintis bakterijos ir, jei šie produktai laikomi kartu su virtais, yra tikimybė, kad ir maistas apdorotas termiškai taps užkrėstas ir nesaugus vartoti.

Maisto apdorojimas

Geriausia valgyti maistą, kuris yra termiškai apdorotas ir yra pilnai išvirtas ar iškeptas. Rekomenduojama vengti žalių jūros gėrybių, paukštienos, kurios vidus yra raudonas ar mėsos sultys yra rausvos spalvos ir maltos mėsos patiekalus, kurie nėra pakankamai iškepę. Pavojingi mikroorganizmai yra sunaikinami teisingai gaminant valgį, tai yra termiškai apdorojant ir palaikant ne mažiau kaip 60º C temperatūrą.

Maisto laikymo temperatūra

Jei maistas laikomas kambario temperatūroje bent kelias valandas, jau yra rizika užsikrėsti infekcija suvalgius tokio maisto, nes tokia temperatūra yra geriausia mikroorganizmams plisti ir daugintis maiste. Venkite maisto, kuris nėra laikomas karštai ir šaldytuve ar kitoje šaldymo vietoje. Pavojingiausia temperatūros zona yra nuo 5º C iki 60º C, prie jos bakterijos gali greitai daugintis ir plisti maiste. Norint, kad maistas būtų saugus, reikėtų jį laikyti virš 60º C arba žemesnėje nei 5º C.

Pasirinkimas

Ledai, geriamasis vanduo, ledo kubeliai ir nevirintas pienas gali būti užkrėsti pavojingais mikroorganizmais ar cheminėmis medžiagomis, jei šie produktai padaryti iš užkrėstų ingredientų. Jeigu abejojate jų saugumu, venkite jų. Nulupkite visus vaisius ir daržoves, jei juos valgote žalius. Venkite tokių, kurių žievelė yra pažeista, nes toksiniai chemikalai gali susiformuoti dėl pažeisto ar supelijusio maisto. Žalios lapinės daržovės gali būti užkrėstos mikroorganizmais, kuriuos sunku pašalinti. Jei abejojate, dėl šių daržovių higieninių sąlygų, venkite jų.

Saugus vanduo arba jo dezinfekcija

Jei yra galimybė gerkite buteliuose laikomą geriamąjį vandenį ir visada patikrinkite, ar jis buvo sandariai uždarytas. Jei abejojate, ar tai saugus vanduo, gerkite vien virintą vandenį, karštą arbatą ar gazuotus sufasuotus gėrimus.

Užviręs vanduo pasiekia 100º C temperatūrą, prie kurios visi mikroorganizmai žūsta. Virkite vandenį ne mažiau kaip 1 min. Jei nėra sąlygų vandenį virinti, pasirūpinkite dezinfekuojančiomis priemonėmis, kurios yra įvairios ir naikina patogeninius mikroorganizmus, pvz. Jodo tinktūros (2% tirpalo) 5 lašus, jodo tinktūros (10% tirpalo) 8 lašus įlašinkite arba 1-2 jodo tabletes įmeskite į 1 litro talpos, 25º C temp. vandenį ir palaikykite 30 min. prieš gerdami. Jei vanduo šaltesnis palaikykite ilgiau, maždaug iki 1 val. Toks jodo dezinfekavimo metodas sunaikina dauguma patogenų. Tačiau jodo tinktūros ar tablečių negalima vartoti ilgiau nei 1-2 mėn., nes gali atsirasti skydliaukės problemų. Taip pat jo nepatartina naudoti nėščiosioms ir žmonėms, turintiems skydliaukės problemų. Daugiau informacijos apie vandens dezinfekciją ir metodus galite rasti čia: http://www.healthlinkbc.ca/healthfiles/hfile49b.stm

Gėrimai, kurie yra buteliuose ir sufasuoti, laikomi saugiais.

Ką daryti jei pasireiškė kelioninė diarėja?

Jai jau susirgote, pats svarbiausias dalykas yra išvengti dehidratacijos. Organizmo dehidratacija – didelio kiekio vandens praradimas, dėl ko sutrinka organizmo gyvybinė veikla. Todėl itin svarbu tokios baigties išvengti, ypač keliaujant, kur vyrauja karštas klimatas. Organizmo dehidratacija ypatingai pavojinga vaikams. Jei pastebėjote, kad vaikas neramus, irzlesnis nei paprastai, pastoviai yra ištroškęs, oda drėgna, akys atrodo įkritusios, galima įtarti progresuojančią dehidrataciją ir reiktų kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą.

Gerkite daug saugaus vandens: virinto, dezinfekuoto, silpnos arbatos, venkite gėrimų, kurie išstumia vandenį iš organizmo, tokių kaip kava, saldieji gėrimai, medicininė arbata ir alkoholis.

Taip pat pasirūpinkite, kad jūsų kelioniniame krepšyje ar lagamine būtų rehidratacinės druskos (RD) maišelių, skirtų vartoti esant gausiam viduriavimui. Jei tokių neturite, sumaišykite 6 arbatinius šaukštelius cukraus ir 1 nubrauktą arbatinį šaukštelį druskos 1 l saugiame vandenyje (skonis panašus į ašarų). Remiantis PSO duomenimis, toks tirpalas ar RD turėtų būti vartojama pagal amžių skirtingai, žiūrėti į 1 lentelę.

1 lentelė.

Dauguma susirgimo atvejų baigiasi per 1-2 dienas be gydymo, bet kai kuriems tęsiasi iki savaitės ir ilgiau. Jei keliautojams diarėja užsitęsė ir viduriuojama 3 ir daugiau kartų per 8 val. bei kartu pasireiškia kiti simptomai kaip pykinimas, pilvo spazmai, karščiavimas ir/arba kraujavimas viduriuojant, būtina kreiptis į gydytojus, kad skirtų medikamentinį gydymą.

Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro naujienas rasite ir „Facebook“ puslapyje.