Kepenų transplantacija Daivai grąžino gyvenimo džiaugsmą: veide nedingsta šypsena

50 metų pacientė Daiva turėjo įprastą gyvenimą: dirbo mylimą darbą, mėgo važinėtis dviračiu gimtajame mieste Alytuje. Pradėjusios tinti kojos kėlė susirūpinimą, tačiau, kaip pati Daiva sako, dirbantiems darbą, kuriame reikia nuolat sėdėti, tokių problemų atsiranda. Vieną dieną, nusprendusi ieškoti kojų tinimo priežasties, Daiva sužinojo diagnozę – kepenų cirozė, kurią sukėlė reta Vilsono liga.
Operacija
Operacija / 123RF.com nuotr.

„Mano istorija dar kartą parodo, kad kepenų ligos ateina tyliai ir nepastebimai“, – Kauno klinikų pranešime spaudai sako pacientė.

Vilsono liga, kuria sirgo Daiva, yra reta paveldima kepenų liga, sutrikdanti vario išsiskyrimą su tulžimi ir dėl to jis kaupiasi kepenyse, o vėlesnėse ligos stadijose – ir kituose organuose.

„Laiku nediagnozavus ligos ir nepradėjus specifinio gydymo, pacientams išsivysto kepenų cirozė, lemianti kepenų veiklos sutrikimą, – aiškina Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Gastroenterologijos skyriaus vadovė doc. Irena Valantienė. – Pacientei Daivai taip ir nutiko – liga diagnozuota jau pažengusios kepenų cirozės stadijoje.“

Pranešimo autorių nuotr./Doc. Irena Valantienė
Pranešimo autorių nuotr./Doc. Irena Valantienė

Daiva buvo nuolatinė pacientė. Moters būklė po truputį blogėjo, labiausiai ją vargino besikaupiantys skysčiai pilve.

„Kai buvau stacionarizuota klinikose, kiekvieną pirmadienį gydytojas ateidavo ištraukti skysčių iš pilvo. Sekmadienį iš skausmo negalėdavau net užmigti, laukdavau, kada ateis pirmadienio rytas, – prisimena Daiva. – Procedūros metu ir verkdavau, ir melsdavausi, ir bandydavau save drąsinti, kad viskas bus gerai.“

Kiekvieną savaitę Daivai gydytojai ištraukdavo apie septynis litrus skysčių iš pilvo ertmės.

„Moterį, be skysčių kaupimosi pilve, vargino įvairios tiek bakterinės, tiek virusinės infekcijos, taip pat atsirado inkstų veiklos sutrikimas. Kepenų transplantacija buvo vienintelis šansas jai išgyventi“, – sako docentė.

Daiva apie rastą tinkamą kepenų donorą sužinojo tik grįžusi į Alytų.

„Mano būklė stabilizavosi, todėl išleido namo. Tik grįžusi, sulaukiau kvietimo į klinikas, nes rastas tinkamas donoras. Pamenu, kad paklausiau, ar turiu laiko į dušą nueiti, – juokiasi pacientė. – Toliau nieko neprisimenu: nei kaip susiruošiau, nei kaip atsidūriau Kaune. Mintyse jau buvau operacinėje.“

Pamenu, kad paklausiau, ar turiu laiko į dušą nueiti.

Moteris priduria, kad labai pasitikėjo klinikų komanda, jai nekilo baimių ir abejonių, jog kas nors gali nepasisekti, vylėsi ir tikėjosi tik geriausio.

Transplantacija praėjo sėkmingai, o jos procese dalyvavo didelė profesionalų komanda. Šiai transplantacijai vadovavo Chirurgijos klinikos gydytojai chirurgai doc. Albertas Daukša ir prof. Antanas Gulbinas.

„Atlikus transplantaciją, pacientei Vilsono liga išgydyta. Nors jai reguliariai reikės atvykti patikrai pas gydytojus specialistus ir visą gyvenimą vartoti imunitetą slopinančius medikamentus, suteiktas šansas gyventi yra didžiausia dovana, – teigia doc. I.Valantienė. – Žibančios akys ir nedingstanti šypsena pacientės veide išduoda puikią savijautą ir naują pradžią.“

Šiais metais Kauno klinikose tai jau penktoji kepenų transplantacija, o 2021-ieji buvo ypatingai sėkmingi – atliktos net 16 kepenų transplantacijos. Doc. I.Valantienė priduria, kad pacientės Daivos istorija gali būti paskata kiekvienam abejojančiam kepenų transplantacija – nebijoti, pasitikėti ir suteikti sau šansą gyventi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų