Pažintis su motinyste Virginijai Rekštienei iš Raseinių buvo itin skaudi. 28 metų moteris laukdamasi pirmagimio jau aštuntą mėnesį dėl preeklampsijos (pavojingos būklės, kai susiaurėjus kraujagyslėms, sutrinka organizmo kraujotaka) staiga pateko į ligoninę, prasidėjo priešlaikinis gimdymas. Jis buvo ypatingai sudėtingas, moteriai sutriko regėjimas, inkstų veikla, ir, deja, naujagimis gimė negyvas. Virginija gimdymo metu neteko daug kraujo, tad buvo atlikti jo perpylimai. O tada, prieš beveik 40 metų, kaip mena Virginija, kraujo gi niekas netikrino. Kaip jau gerokai vėliau buvo atsekta, būtent tokiu būdu į moters organizmą galimai ir pateko hepatito C virusas.
Profilaktiniai tyrimai – dukart per metus
Po dvejų metų Virginija sėkmingai pagimdė dukrytę, dar po penkerių – sūnų. Augindama vaikus moteris dirbo vadovaujamą darbą prekybos srityje, tačiau niekada nepamiršdavo pasirūpinti namiškių ir savo sveikata, profilaktiniais tyrimais, kuriuos išsamius atlikdavo net dukart per metus. Ir kai po sūnaus gimimo ją ėmė varginti kelias dienas trunkantys stiprūs galvos skausmai, Virginija suskubo kreiptis į medikus, kurie po išsamaus tyrimo nustatė migreną. Su šia liga teko susigyventi, išmokti malšinti vaistais.
Po kurio laiko raseiniškė sunerimo dėl keisto ir dažno kosulio. Ilgai nelaukusi apsilankė pas gydytojus ir sužinojo serganti astma. Išmoko kontroliuoti ir ją. O jau vėliau vieno tyrimo metu buvo nustatytas ir hepatitas C, atsektas užsikrėtimo kelias. Susitaikiusi ir su šia liga moteris vartojo visus paskirtus vaistus, kaip sako, niekada neapleido savo sveikatos.
Diagnozė – paskutinės stadijos vėžys
Ir viskas buvo gana neblogai iki tol, kol Virginijai, sulaukusiai 65 metų, profilaktiškai buvo atliktas kepenų fermentų tyrimas. Šis netikėtai parodė, kad rodikliai viršiję normos ribas kelis šimtus kartų. Atlikta echoskopija atskleidė, kad kepenyse – daugybiniai židiniai. Juos ištyrus Virginija išgirdo diagnozę – paskutinės stadijos vėžys.
„Sėdžiu ligoninės lovoje ir kad verkiu, kad verkiu, nes suprantu, kad nebėra man vilties gyventi“, – atsiminusi poros metų senumo įvykius ir dabar graudinasi raseiniškė. Tačiau gydytojai neleido pulti į depresiją ir Virginijai ėmė kalbėti apie kepenų transplantaciją – kaip galimybę įveikti ligą ir gauti naują gyvenimą. Nors Virginija sutiko būti įtraukta į recipientų sąrašą, tačiau neslepia – didelio tikėjimo gera ateitimi tikrai neturėjusi.
Trečias kartas buvo lemtingas
Nepraėjus nė metams moteris sulaukė kvietimo atvykti į Kauno klinikas – atsirado donoras. Deja, jau pasiruošus operacijai paaiškėjo, kad, donoro kepenys buvo nekokybiškos. Teko grįžti namo, o po kelių dienų – vėl skambutis. Tačiau tąkart moteris, kvietimo transplantacijai sulaukusi naktį, išsigando ir atsisakė. Tiesa, išaušus rytui labai gailėjo praleistos likimo duotos galimybės. Na o trečias kvietimas buvo ypatingas – jo Virginija sulaukė per Motinos dieną.
„Vaikai atvyko manęs sveikinti su gėlėmis, o aš išvykau į ligoninę. Ir tai buvo per patį pirmojo karantino įkarštį!“ – išskirtinę dieną atsimena pašnekovė. Nors dėl pandeminės situacijos niekas iš artimųjų negalėjo Virginijos lydėti į operacinę, ją ramino ir džiugino šiltas gydytojų palaikymas. Jie žavėjosi ir sveikino, kad tokio amžiaus moteris nepabijojo ryžtis transplantacijai, mat kepenys persodinamos žmonėms iki 70 metų.
Organizme neliko onkologinės ligos
Praėjus vos trims dienoms po operacijos Virginija pakilo iš lovos. Ji su dideliu dėkingumu atsimena ir sako niekada nepamiršianti viso medikų personalo globos ir rūpesčio ja.
„Ir dabar visiems užtikrintai galiu pasakyti, kad tikrai nėra ko bijoti. Net pačiai keista, kaip aš galėjau dvejoti dėl organų transplantacijos. Nustačius vėžį man, pasak gydytojų, buvo likę vos metai. Jei ne transplantacija, manęs jau nebebūtų... O dabar mano organizme neliko jokio vėžio – tai patvirtina atlikti tyrimai, esu gyva ir sveika. Net pačiai sunku dar tuo patikėti! Negana to, dingo migrena, astma irgi beveik išnyko. Gydytojai yra tikrų tikriausi dievai, o slaugytojų rankos – tiesiog auksinės!“, – gerų žodžių nešykšti 67 metų moteris, iš visos širdies vertinanti galimybę glėbti artimuosius, vaikus, regėti augančius anūkus.
O prakalbusi apie donorą, iš kurio gavo tokią neįkainojamą dovaną, Virginija vėl nesulaiko ašarų: „Vaikams sakau, kad turi už mamą atiduoti skolą – užpildyti sutikimą organų donorystei po mirties. Ir jie tikrai su to sutinka. O kai kartais iš pašalės išgirstu, kad turint Donoro kortelę, į ligoninę patekęs nebūsi ir gydomas, net sugėdinu: ar viduramžiais gyvename!“, – apie transplantacijos stebuklą dabar Virginija gali kalbėti dalydamasi jau savo pačios gera patirtimi. Praėjusiais metais iš viso atlikta 14 kepenų transplantacijų.
Kepenų transplantacijos laukia 92
Tokios pat galimybės gyventi, kurti, mylėti ir būti tarp artimųjų šiandien Lietuvoje laukia per 400 žmonių. Iš jų 92 reikia kepenų, 112 – inksto, 42 – širdies, 7 – plaučių, 5 – širdies ir plaučių komplekso, 5 – inksto ir kasos komplekso, 130 recipientų laukia ragenų.
Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos ragina pacientus ir jų artimuosius pasidomėti galimybe būti įtrauktiems į organų, audinių ir ląstelių laukiančių recipientų sąrašus.
O visi piliečiai kviečiami nelikti abejingais ir išreikšti savo palaikymą organų donorystei. Tai padaryti galima pasirašant sutikimą, kad asmens organai (audiniai) po mirties būtų paimti ir atiduoti transplantuoti. Sutikimą pasirašyti galima internetu https://ntb.lt, užpildžius sutikimą gydymo įstaigoje ar „Eurovaistinės“ vaistinėse. Pasirašęs šį sutikimą asmuo gauna simbolinę Donoro kortelę. Ją turinčių lietuvių šiuo metu yra 35 266.
