Vos 6 mėnesių amžiaus Kęstutis pradėjo sirgti pasikartojančiu plaučių uždegimu, bronchitu ir angina. Kai jis sulaukė 6-erių, gydytojai pastebėjo pirmuosius pakitimus inkstuose – šlapime atsirado baltymo, tačiau buvo tikėtasi, kad tai praeis.
Sulaukus 7-erių, ankstesnės ligos kartojosi, tačiau ne taip intensyviai kaip anksčiau. Kęstučio tėvai bandė ieškoti būdų, kaip padėti sūnui išgyti, tačiau visur sulaukdavo to paties atsakymo – išaugs.
Darbe pasijuto blogai
Baigęs mokyklą, Kęstutis pradėjo dirbti, o vėliau sulaukė šaukimo į kariuomenę.
„Sulaukęs karinio šaukimo tarnauti Tėvynei, apsidžiaugiau. Labai norėjau tarnauti kariuomenėje. Prieš tarnybą buvo atlikti išsamūs tyrimai, ir grįžau namo su 2 neįgalumo grupe. Diagnozė – lėtinis inkstų uždegimas. Sužinojau, kad ateityje reikės dializių ir inksto transplantacijos. Tai nutiko 1995 metais“, – pasakoja vyras.
Nors tokios prognozės neišgąsdino Kęstučio, tačiau kaip reikiant apsunkino vyro gyvenimą, nes darbo susirasti su tokia negalia jau negalėjo. Dėl to vyrui teko ieškoti kitų pragyvenimo būdų.
Du kartus per metus vyras gydydavosi ligoninėje, o po to keliaudavo į reabilitaciją. 2004 metais kairėje rankoje jam buvo suformuota fistulė.
Prieš tarnybą buvo atlikti išsamūs tyrimai, ir grįžau namo su 2 neįgalumo grupe.
„Dirbdamas Ispanijoje, vieną vakarą skindamas apelsinus pasijutau labai negerai. Tada grįžau į Lietuvą ir nuvykau pasitikrinti profilaktiškai. Tai nutiko 2005 metų rugsėjo mėnesį. Iš karto pradėjo taikyti dializės procedūras, nes jau buvo laikas“, – prisimena vyras.
12 praleistų skambučių
„Vieną naktį 2006 metais pabudau nuo telefono skambučio. Pasirodo, jų dar buvo 12 praleistų. Surinkau skambinusį numerį ir atsiliepęs medikas liepė 6 val. ryte atvykti į Kauno klinikas. Nuvykau su broliu ir tėvais“, – pasakoja vyras.
Ilgas valandas buvo atliekami visi reikiami tyrimai, kad būtų išsiaiškinta, ar donorinis inkstas gali būti transplantuojamas Kęstučiui. Išmušus 15 valandai vyras sužinojo, kad jam bus atliekama inksto transplantacija.
„Likus lygiai mėnesiui iki mano 30-ojo gimtadienio, gavau Donoro inkstą. Jausmas po operacijos buvo įdomus, koks bus tolimesnis mano gyvenimas? Transplantacija leido gyventi daug laisviau, nereikėjo tris kartus per savaitę važiuoti į dializės procedūras. Turėjau daugiau laisvo laiko.
Praėjus 7-iems metams po inksto transplantacijos, atsisakiau žalingų įpročių. Gyvenimas tapo daug įdomesnis, atradau naująjį „aš“.
Žmonėms sergantiems ligomis, kuriems reikia transplantacijos, patarčiau: „Gyvenkite sveikai ir saugokite save. Jeigu jau ateis ta diena, kai reikės transplantacijos, baimę palikite už durų ir ženkite į transplantaciją drąsiai“, – sako Kęstutis.
Transplantacijų laukia šimtai
Apie galimybę dovanoti organus sergantiems žmonėms yra pradedama kalbėti tik tada, kai reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje žmogui yra konstatuojama klinikinė smegenų mirtis arba sustojęs kvėpavimas ir nutrūkusi kraujotaka. Svarbu suprasti, kad smegenų mirtis – ne koma. Konstatavus smegenų mirtį žmogus nebepabus, nes jo smegenų veikla nebeatsikurs.
Artimųjų jaučiamas netekties skausmas ir liūdesys apsunkina sprendimo, ar pritarti organų donorystei, priėmimą.
Artimiesiems sutikus padovanoti organus, gavus kraujo tyrimų rezultatus ir gydytojams įvertinus organų būklę – pradedama komunikacija su potencialiais recipientais. Per gana trumpą laiką jie turi apsispręsti, ar galės atvykti transplantacijai į Kauno arba Santaros klinikas. Atvykus jiems taip pat yra atliekami įvairūs tyrimai, siekiant įvertinti ar donoro organas tikrai jiems tinkamas.
Vienas efektyvus organų ir audinių donoras galėtų padėti daugiau nei 7 žmonėms. Inksto ir inksto-kasos komplekso laukiantiems recipientams transplantacija reiškia išsilaisvinimą iš gydymo procedūrų ir gyvenimo kokybės pagerinimą, ragenų laukiantiems – galimybę regėti, o kitiems – tai vienintelė likusi viltis gyventi.
Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 316 žmonių: 86 laukia inksto, 2 kasos-inksto komplekso, 35 širdies, 7 plaučių, 3 širdies-plaučių komplekso, 44 kepenų, 139 ragenų transplantacijos. Iš jų – 6 vaikai. Šių žmonių sveikata priklauso tik nuo kitų žmonių gerumo ir pasiryžimo padovanoti savo ar artimųjų organus po mirties.
