Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

4 klaidos, kurias darome norėdami gyventi sveikiau

Naujausios apklausos duomenimis, 2017 metais sveikiau gyventi ketina apie 40 proc. lietuvių, tačiau specialistai pastebi, kad dažnas tai daro netinkamai, todėl norimo rezultato nepasiekia. Mat egzistuoja daugybė mitų tiek apie sveiką mitybą, tiek apie fizinio krūvio pasirinkimą.
Sveika mityba
Sveika mityba / „Fotolia“ nuotr.

Tyrimas atskleidė, kaip žmonės ketina keisti gyvenimo būdą

Siekdami sveikos gyvensenos tikslų, 32 proc. respondentų labiausiai norėtų būti fiziškai aktyvesni, tinkamiau maitintis siekia 27 proc., 14 proc. norėtų subalansuoti darbo ir poilsio režimą, o 9 proc. – atsisakyti žalingų įpročių, rodo bendrovės „Amway“ užsakymu atliktas tyrimas.

Organizatorių nuotr./Simona Burbaitė
Organizatorių nuotr./Simona Burbaitė

„Prieš 7 metus aš svėriau net 12 kilogramų daugiau. Tada, kaip ir daugelis lietuvių, prasidėjus naujiems metams keldavau sau vis naujus tikslus – sveikiau maitintis, sportuoti, tačiau niekada realių rezultatų taip ir nepasiekdavau.

Dėl žinių trūkumo mano pokyčių kelias prasidėjo nuo vienas kitą keičiančių dietų ir persivalgymų, kol galiausiai apimdavo didžiulė depresija, o šis užburtas ratas vis kartojosi. Tik po kurio laiko supratau, kad spindinti oda ir plaukai, gera savijauta bei gražios kūno linijos turi būti pasiekiamos pamažu, kai sveika gyvensena tampa kasdieniu įpročiu“, – tyrimo rezultatus komentavo modelis ir „Mis Visata Lietuva 2013“ Simona Burbaitė.

Tyrimo duomenimis, labiausiai 2017 metais gyventi sveikiau yra pasiryžę 18–25 m. amžiaus žmonės (48 proc.). Tinkamiau ir sveikiau maitintis labiau norėtų moterys, atsisakyti žalingų įpročių – vyrai. Dažniau gyventi sveikiau ketina vidutines ir didesnes pajamas turintys respondentai bei mažesnių miestų ir rajonų centrų gyventojai.

Vertinant pasiskirstymą pagal pagrindinį užsiėmimą, didžiausia dalis ūkininkų (net 67 proc.), moksleivių, studentų (50 proc.) bei smulkių verslininkų (51 proc.) pasisakė ketinantys gyventi sveikiau. Taip pat sveikiau gyventi šiemet labiau ketina nevedę ir netekėjusios (44 proc.).

Sveika mityba svarbiausia (30 proc.) 18–25 m. gyventojams. 46–55 m. amžiaus grupėje daugiausiai žmonių (16 proc.) nori subalansuoti darbo ir miego režimą bei atsisakyti žalingų įpročių (11 proc.).

Organizatorių nuotr./Infografikas: lietuvių sveikos gyvensenos tikslai
Organizatorių nuotr./Infografikas: lietuvių sveikos gyvensenos tikslai

Keturios klaidos siekiant pakeisti gyvenimo būdą

Sporto trenerė ir mitybos specialistė Rasa Vilkienė teigia, kad tokių gyvenimiškų istorijų, kaip S. Burbaitei, pasitaiko nuolat. Su jomis ypač dažnai susiduria jaunos merginos, besitikėdamos greito efekto jau „šiam savaitgaliui“. Specialistė dalinasi patarimais, kokios dažniausios klaidos neleidžia pasiekti norimų rezultatų ir kaip šių klaidų išvengti.

1. Sveikos gyvensenos laikomasi lyg dietos. Dažnas naujųjų metų pažadas – pradėti sveikai gyventi. Tačiau neretai šis sprendimas tampa labai laikinu: pasirenkamas per griežtas režimas, kurio greitai tampa per sunku laikytis arba sveikai gyventi nusibosta ir jau po mėnesio grįžtama prie buvusio gyvenimo būdo.

„Atminkite, jog sveika gyvensena – tai ne griežta poros savaičių trukmės dieta. Motyvuokite save, išsikeldami mažesnius tikslus, kuriuos pasieksite pamažu ir be didelių pastangų. Taip net nepastebėsite, kaip sveika gyvensena taps įpročiu, o ne kančia“, – sako R.Vilkienė.

Organizatorių nuotr./Rasa Vilkienė
Organizatorių nuotr./Rasa Vilkienė

2. Rezultatų tikimasi akimirksniu. Pradėjus tinkamai maitintis ir aktyviau judėti, nereikalingų kilogramų tikimasi atsikratyti iškart.

„Realybėje, sistemingai laikantis sporto ir mitybos plano, per mėnesį nukrinta maždaug vienas kilogramas. Todėl svarbu į sveikos mitybos bei aktyvios veiklos ritmą pereiti palaipsniui, savęs nekankinant ir nesitikint drastiškų rezultatų akimirksniu“, – teigia ekspertė.

3. Į sporto programą neįtraukiami jėgos pratimai. Daugelis moterų mano, kad jėgos pratimai skirti tik vyrams. Tačiau R.Vilkienė teigia, kad tai – tik mitas, kuris neleidžia dailiosios lyties atstovėms pasiekti norimų rezultatų.

„Žinoma, aktyvios treniruotės – tai būtina sporto dalis ir puikus pagrindas formuojant dailų kūną. Tačiau būtina nepamiršti ir svarmenų kilnojimo bei fizinio krūvio. Jėgos pratimai stimuliuoja širdies darbą, mažina nugaros skausmus bei cukrinio diabeto riziką ir degina riebalus. O be šių akivaizdžių privalumų taip pat padeda suvaldyti stresą, gerina savijautą ir, tyrimų duomenimis, didina pasitikėjimą savimi. Be šių būtinų komponentų pasiekti užsibrėžtus tikslus – labai sudėtinga“, – komentuoja sveikos gyvensenos specialistė.

4. Šaltuoju sezonu organizmas neaprūpinamas vitaminais. Šiuo metų laikotarpiu gyvenant įtemptu bei nuolat besikeičiančiu gyvenimo ritmu, dažnai negauname reikalingų vitaminų, kurių vasarą organizmas pasisavina iš šviežių vaisių, uogų ir daržovių.

„Daugeliu atvejų į mitybos planą specialistai rekomenduoja įtraukti vitaminų ar maisto papildų, kurie užtikrintų, jog, sportuojant ir sugriežtinant mitybą, organizmas gaus visų jam reikalingų maistinių medžiagų“, – sako R.Vilkienė. Ji teigia, kad dauguma augalų vitamino C pasigamina patys, tačiau žmonės turi jo gauti iš kitų šaltinių. Be to, kai kurios natūralios kavoje esančios medžiagos gali sutrukdyti cinko įsisavinimo procesą iki 21 proc.

Dėl šių priežasčių papildomi vitamino C ir cinko šaltiniai padėtų palaikyti normalią įmuninę sistemą visus metus ir lengviau pasiekti užsibrėžtų sveikos gyvensenos tikslų.

Visuomenės nuomonės tyrimą atliko „Spinter tyrimai“ 2016 m. gruodžio mėn. Iš viso apklausta 1007 respondentai (nuo 18 iki 75 m.) visoje Lietuvos teritorijoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?