Nuo 1990 m. iki 2010 m. uodai, moskitai ir erkės įvairiomis ligomis užkrėtė daugiau kaip 1,5 mln. europiečių. Egzotinių ligų, tokių kaip čikungunija, protrūkiai dabar registruojami jau ir PSO Europos regione.
Vėl atsirado vietinių (neatvežtinių) Dengė karštligės atvejų, kurių Europoje nebuvo užregistruojama daugiau kaip 60 metų. Nepaisant greitos pažangos naikinant vietiniu būdu perduodamą maliariją, pastaraisiais metais užregistruojama vietinių protrūkių, o ir įvežtinės maliarijos atvejų skaičius vis dar didelis. Didėja kai kurių Europos regione seniai žinomų ligų, tokių kaip leišmaniozė ir Laimo liga, poveikis sveikatai ir geografinis paplitimas.
„Europos regione pastebimi aiškūs perspėjimo signalai, kad vabzdžių sukeliamos ligos ateityje gali plisti ir jų daugės. Globalios kelionės ir prekyba, didėjanti urbanizacija Europoje ir besikeičiantis klimatas prisideda prie šios problemos, – sako PSO Europos regiono biuro direktorė Zsuzsanna Jakab. – Istorija rodo, kad kai pastangos kontroliuoti ligų plitimą yra tikslingos ir ryžtingos, mes galime sustabdyti ar net atsikratyti kai kurių ligų. Kitu atveju ligos gali grįžti ir vėl kelti pavojų Europos gyventojams. Mes turime išlikti budrūs ir stiprinti apsaugą.“
Uodų sukeliamų ligų grėsmė
Europos regione pastebimi aiškūs perspėjimo signalai, kad vabzdžių sukeliamos ligos ateityje gali plisti ir jų daugės. Globalios kelionės ir prekyba, didėjanti urbanizacija Europoje ir besikeičiantis klimatas prisideda prie šios problemos, – sako Zsuzsanna Jakab.
Keliautojai, grįžtantys iš šalių, kuriose tam tikros ligos yra plačiai paplitusios, į Europos regioną neretai atveža maliariją, Dengė karštligę, čikunguniją ir kitas ligas.
Nors dauguma europiečių mano, kad maliarija jų nepasieks, 2013 m. Europoje buvo užregistruoti 5000 šios ligos atvežtinių atvejų. Vietinių maliarijos atvejų pastaraisiais metais žymiai sumažėjo: 1995 m. užregistruota 90 712 atvejų, 2013 m. – tik 37. Atvežtiniai atvejai ir pastarųjų metų protrūkiai rodo maliarijos potencialą vėl „įsikurti“ teritorijose, kuriose ji buvo išnykusi. Tai trukdo siekti Europos regiono tikslo eliminuoti šią ligą iki 2015 m.
Globalizacija, didėjančios prekybos ir kelionių apimtys, besitęsianti urbanizacija ir aplinkos bei klimato kaita prisidėjo prie uodų rūšies Aedes – Dengė karštligės ir čikungunijos platintojų – atsiradimo ir įsikūrimo PSO Europos regione. Ten, kur šie įvežtiniai uodai prigijo ar vėl įsikūrė, atsirado rizika, kad minėtos ligos pradės plisti jau vietiniu mastu.
Dengė karštligės protrūkio grėsmė dabar yra jau ir Europoje. 2010 m. pirmą kartą buvo užregistruoti vietinių pernešėjų sukelti atvejai Prancūzijoje ir Kroatijoje, o įvežtinių atvejų užregistruojama kitose trijose Europos šalyse. 2012 m. pirmasis Dengė protrūkis užregistruotas Madeiros saloje, Portugalijoje, kur buvo nustatyta 2000 atvejų. Pirmąjį čikungunijos protrūkį Europoje uodai sukėlė Italijoje 2007 m. – buvo užregistruota beveik 200 atvejų.
Trys ligas platinančių vabzdžių ir ligos kontrolės etapai
Vietinių maliarijos atvejų pastaraisiais metais žymiai sumažėjo: 1995 m. užregistruota 90 712 atvejų, 2013 m. – tik 37.
Vabzdžių kontrolė bei ankstyva atvejų diagnostika yra gyvybiškai svarbi siekiant išvengti uodų įvežimo, įsikūrimo naujose teritorijose ir jų platinamų ligų plitimo. Išskiriami trys pagrindiniai kontrolės etapai:
1. Užkrato platintojų kontrolė, reiškianti, kad bus išvengiama platintojų įvežimo, įsikūrimo ir plitimo, taip pat bus užtikrintas ankstyvas jų aptikimas ir plitimo stabdymas. Informacijos apie galimą riziką skleidimas ir visuomenės sutelkimas yra esminiai veiksniai.
2. Ligų prevencija. Tose teritorijose, kuriose ligų platintojai vis tik įsikuria, siekiant išvengti ligų protrūkių būtina imtis invazinių uodų, erkių ar moskitų stebėsenos ir kontrolės priemonių, kurios būtų koordinuojamos su susijusių ligų stebėsena.
3. Plitimo ribojimas. Siekiant išvengti didelių protrūkių, ypač teritorijose, kuriose tai yra nauja grėsmė, būtina užtikrinti visuomenės mokymą, sveikatos priežiūros specialistų supratimą, tinkamus laboratorijų pajėgumus, kad vabzdžių sukeliamos ligos būtų kuo anksčiau diagnozuojamos ir efektyviai gydomos.
Bendra Europos strategija kovojant su uodų platinamomis ligomis
Dengė karštligės protrūkio grėsmė dabar yra jau ir Europoje. 2010 m. pirmą kartą buvo užregistruoti vietinių pernešėjų sukelti atvejai Prancūzijoje ir Kroatijoje, o įvežtinių atvejų užregistruojama kitose trijose Europos šalyse.
2013 m. rudenį Europos šalys pritarė naujajai septynerių metų Europos regiono strategijai1, kuria siekiama tobulinti invazinių uodų stebėseną ir kontrolę bei vėl atsirandančių ligų prevenciją ir kontrolę. PSO Europos regiono biuras kartu su partneriais, tarp kurių Europos Komisija, Europos uodų kontrolės asociacija ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, dirba, kad pagerintų supratimą apie problemą ir padėtų šalims ją spręsti.
„Europos regiono biuro kvietimas imtis veiksmų išsakytas labai laiku, atsižvelgiant į didėjantį Europos regiono pažeidžiamumą, iš dalies susijusį su padažnėjusiomis kelionėmis ir tarptautine prekyba bei oro temperatūros šiltėjimu ir ekstremaliais meteorologiniais reiškiniais, kas lemia tarpvalstybinį vėl atsirandančių uodų sukeliamų ligų pobūdį ir yra rimtas pagrindas susirūpinti dėl visuomenės sveikatos, – pažymi Guenael Rodier, PSO Europos regiono biuro Užkrečiamųjų ligų, sveikatos saugos ir aplinkos departamento direktorius. – Europos regiono strategija suteikia sprendimų priėmėjams aiškią informaciją apie esamas ir dėl Aedes uodų kylančias grėsmes, padedančią šalims parengti arba atnaujinti savo planus, suderinti galimą atsaką ir koordinuoti tarpvalstybinius veiksmus.“
Strategijoje ypatingas dėmesys skiriamas sveikatos priežiūros specialistų atliekamai diagnostikai ir naujų ligas gydymui bei visuomenės skatinimui fiksuoti naujų uodų rūšių atsiradimą, namų aplinką padaryti netinkamą uodų išgyvenimui ir apsaugoti save nuo vabzdžių įkandimų.
