„Kietosios dalelės yra smulkios dalelės, apkibusios įvairiais kitais teršalais: tiek organinėmis, tiek neorganinėmis cheminėmis medžiagomis, taip pat sunkiaisiais metalais, bakterijomis ir virusais. Tai palengvina, tarkim, gripo viruso, bakterijų patekimą. Taip atsiranda bronchitai, plaučių uždegimai. Jeigu aplinkoje yra vėžį sukeliančių medžiagų ir jos patenka ant kietųjų dalelių, tai jos bus nuneštos į plaučius“, – aiškina A. Razmienė.
Anot jos, kietosios dalelės sukelia tiek ūminius, tiek lėtinius susirgimus: gali išprovokuoti bronchinės astmos priepuolius, viršutinių kvėpavimo takų uždegimus, naujus bronchinės astmos atvejus.
Šeimos gydytoja Jurgita Volčatskienė sako, kad dėl smogo gali atsirasti akių perštėjimas ir sausumas, gerklės perštėjimas.
„Labai pavojinga, jei žmogus serga lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, tai gali provokuoti kosulį, dusulį. Tam labai jautrūs yra vaikai, pagyvenę žmonės, nėščiosios moterys“, – sako gydytoja J. Volčatskienė.
Kai kurių teršalų iš organizmo išvis neįmanoma pašalinti
Jeigu kietosios dalelės patenka į viršutinius kvėpavimo takus – nosį, nosiaryklę, tai per keletą dienų žmogus čiaudėdamas, kosėdamas jas pašalina. Tačiau kuo giliau į kvėpavimo takus patenka kietosios dalelės, tuo sunkiau jas pašalinti, tikina A. Razmienė.
„Jei kietosios dalelės patenka giliai į plaučių alveoles, kartais reikia daugiau nei metų, kad jos pasišalintų. O kai kurių teršalų išvis neįmanoma pašalinti. Manoma, kad dalis teršalų, kurie labai giliai patenka į alveoles, lieka“, – sako Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad kietąsias daleles giliau į kvėpavimo takus įkvepiame tada, kai giliai kvėpuojame: sunkiai fiziškai dirbame ar sportuojame lauke.
„Esant smogui reikia riboti bet kokį fizinį aktyvumą lauke, nevesti vaikų sportuoti ar žaisti į lauką“, – LRT.lt sakė A. Razmienė.