Pasak „Ortopedijos technikos“ kineziterapeuto Ruslano Maglionok, apie 80 procentų žmonių šiais laikais skundžiasi pėdų problemomis. To priežastys yra įvairios. Tačiau yra ne vienas būdas, galintis padėti atsikratyti ir išvengti skausmo pėdose.
Kada reikia ieškoti pagalbos?
Dažniausios pėdų deformacijos priežastys yra stovimas darbas, nepatogi avalynė, paveldimumas, ligos ir traumos.
„Jeigu pajaučiate greitą nuovargį, skausmą pėdose, patartina kreiptis į gydytoją ortopedą, kuris įvertins jūsų pėdų būklę ir galės profesionaliai patarti, kokių gydymo priemonių jums reikia, – pataria kineziterapeutas R.Maglionok. – Dažniausi požymiai, rodantys, kad jūs turite problemų su pėdomis, yra skausmas pėdose, kuris atsiranda labai greitai, nuėjus nedidelį atstumą, krypstantis nykštys arba pėdos deformacija. Taip pat netolygiai nudėvėti batai. Jeigu daugiau yra nudėvėta tik viena kurio nors bato pusė, patarčiau kreiptis į ortopedą.“
Gydytojas ortopedas traumatologas Paulius Šližinskas, kaip vienas iš dažniausių pėdų problemų, pažymėjo iššokusius pėdų kauliukus, plokščiapėdystę, plantarinį fascitą („kulno pentinai“).
„Apie 90 proc. pacientų, turinčių kokią nors pėdos deformaciją, skundžiasi ir kulnų skausmais, – teigia ortopedas traumatologas gydytojas P.Šližinskas. – Pėdų negalavimai dažniau vargina moteris. Įvairių deformacijų atsiradimui įtakos turi silpnesnė moterų raiščių sistema, netinkamos (ankštos, aukštakulnės, smailiais galais) avalynės nešiojimas.“
Iššokę kauliukai – pėdų didžiųjų (pirmųjų) pirštų iškrypimas. Tai pėdos deformacija, kai didysis pėdos pirštas iškrypsta į šoną, o pirmas padikaulis pasislenka į vidinę pusę. Pėda paplatėja, gali atsirasti skausminga nuospauda po antru, ketvirtu padikauliais, taip pat gali atsirasti skausminga nuospauda, paraudimas ir patinimas ties iššokusiu kauliuku. Paveldimas ne iššokęs kauliukas, o pėdos tipas. Jei pėda plati arba žemas jos skliautas, sergama dažniau. Tačiau dažniausiai didieji kojų pirštai iškrypsta dėl įvairių išorinių veiksnių.
Plantarinio fascito būdingas simptomas – rytais vos atsikėlus ir žengus pirmuosius žingsnius ima skaudėti kulnus. Ligos pradžioje skausmas gali būti maudžiantis, nestiprus, tačiau negydomas stiprėja, uždegimas pereina į chroninį, pakinta eisena, atsiranda problemų kituose sąnariuose bei stubure.
Kulnų skausmus daugiausiai patiria vidutinio amžiaus žmonės, dažniau moterys, turinčios antsvorį, daug laiko per dieną vaikštančios ar stovinčios ant kieto pagrindo. Plantarinis fascitas gali dažniau išsivystyti žmonėms, turintiems plokščią pėdą ar aukštą keltį.
Bėdos dėl plokščiapadystės
Daugiau kaip 20 proc. žmonių yra nustatoma plokščiapėdystė.
„Ši patologija dažniausiai būna paveldėta ir atsiranda dar vaikystėje, tačiau gali išsivystyti ir suaugusiesiems, – teigia gydytojas P.Šližinskas. – Plokščia pėda vargina vyrus, dažniau – moteris. Menopauzės laikotarpiu organizme keičiasi hormoninė pusiausvyra, silpnėja raiščių sistema, o dėl to gali pradėti vystytis plokščiapėdystė: pėdos raiščiai, sausgyslės nebelaiko pėdos skliauto ir pėda pradeda plokštėti“, – pasakojo ortopedas P.Šližinskas.
Plokščiapėdystė gali išsivystyti po kai kurių persirgtų ligų (rachito, poliomielito), taip pat žmonėms, kurie ilgai stovėdami dirba, turi antsvorio, patyrė pėdų traumų.
Plokščiapėdystę lydi pėdos, čiurnos sąnario skausmai. Po padikauliais esančioje pėdos dalyje skausmas kyla dėl pėdos skliautų pakitimų, kai beveik visu padu liečiama žemė. Tokia pėdos problema lemia netaisyklingą krūvių pasiskirstymą, sausgyslių ar raiščių tempimus, todėl daugiau judant gali jaustis deginantis pėdų skausmas.
Plokščiapėdystė gali lemti daug rimtų kelio, klubo sąnarių ir stuburo sutrikimų. Todėl esant šiai patologijai būtina kreiptis į specialistus – gydytojus ortopedus traumatologus, kurie rekomenduos tinkamas ortopedines priemones ar, reikalui esant, chirurginį gydymą.
Kokios gydymo priemonės?
Jei jums skauda pėdas ar įtariate turintys problemų dėl pėdų, patartina atlikti kompiuterinį pėdų tyrimą. Kompiuterinis pėdų tyrimas gali padėti atskleisti skausmų priežastį. Užlipus ant specialaus takelio, pėdos nuskanuojamos, o trimatis pėdų atvaizdas kompiuterio ekrane parodo anatominę pėdų struktūrą, ašis, tikslias apkrovas atskiroms pėdos zonoms einant. Tyrimas padeda diagnozuoti pėdų deformacijas, todėl rekomenduojamas atlikti besiskundžiantiems pėdų, kulnų ir blauzdų nuovargiu ar skausmais, taip pat žmonėms, kuriems sunku prisitaikyti įprastą avalynę, turintiems įgimtų ar įgytų pėdos deformacijų, taip pat sportininkams. Specialistas, atsižvelgdamas į tyrimo rezultatus, patars, kokių profilaktinių ar gydymo priemonių imtis.
Jei pėdų skausmas jus kankina tik retkarčiais ir įtariate, jog tai dėl nepatogios ir nekokybiškos avalynės, patartina naudoti specialius batų įdėklus.
Ortopediniai vidpadžiai, koreguojantys pėdos padėtį ir mažinantys skausmą bei apsaugantys nuo nuovargio, skirti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Įdėklai gali būti standartiniai ir gaminami individualiai, įvertinus kiekvieno paciento pėdos anatomiją ir problemą. Įdėklai išlaiko pėdas taisyklingoje fiziologinėje padėtyje, tolygiai paskirsto krūvį pėdos paviršiuje, padeda išlaikyti taisyklingą pėdos ašį, anatomiškai paremia ir koreguoja pėdų skliautus, „nukrauna“ skausmingus taškus.
Esant skirtingoms pėdų problemoms, galima rinktis atitinkamus avalynės įdėklus. Pavyzdžiui, pakulnės padeda išlaikyti taisyklingą pėdų ašį ir pakelia kulną, todėl mažina Achilo sausgyslėms tenkantį krūvį. Vaikams skirti įdėklai skirti išilginio skliauto pakėlimui ir koregavimui. Sportininkams rekomenduojami įdėklai, pasižymintys amortizuojančiomis ypatybėmis, apsaugantys pėdas nuo papildomo krūvio intensyviai sportuojant. Jei neturite galimybės išvengti dėvėti aukštakulnius, norėdami sušvelninti žalą pėdoms, galite naudoti specialius įdėklus aukštakulniams batams.
Ortopediniai avalynės įdėklai grąžina pėdą į taisyklingą padėtį ir apsaugo nuo tolimesnių pėdos ligų.
Jeigu jūsų pėdų nykščiai yra pakrypę į vidų, arba jaučiate skausmą kauliukuose, kol sulauksite eilės pas gydytoją, jums gali padėti silikoniniai įdėklai tarp pirštų.
Gydant plokščiapėdystę, gali padėti tinkama avalynė, specialūs ortopediniai įdėklai į batus, pėdų mankšta, masažai. Daliai žmonių šios priemonės padeda, bet jei jos neveiksmingos, plokščiapėdystė progresuoja ir kasdienė veikla tampa sunkiai įveikiama, neišvengiamas – chirurginis gydymas.
Gydant pėdos plantarinės fascijos uždegimą svarbu avėti tinkamą avalynę, naudoti specialius ortopedinius vidpadžius, kurie sumažina spaudimą į pažeistą sritį.
Ką verta žinoti?
Namuose galima atlikti paprastą testą – pastatyti šlapią koją ant sausų grindų. Jei ant kieto paviršiaus atsispaudžia pilna pėda, vadinasi, ji yra plokščia. Sveikos pėdos vidinė pusė turi nesiekti žemės.
Plokščiapėdystės profilaktikai rekomenduojami pėdos ir blauzdos raumenis stiprinantys pratimai: vaikščiojimas basomis nelygiu paviršiumi (per žolę, spyglius, smėlį, akmenėlius, žvyrą), vaikščiojimas ant pirštų, ant kulnų, ėjimas kulnais suimant pirštais smulkius daiktus, ėjimas perkeliant kūno svorį nuo kulno ant pirštų, kamuoliukų ridenimas pirštais.
Norint turėti sveikas pėdas svarbu avėti tinkamą avalynę – patogią, nespaudžiančią pėdos, turinčią neaukštą – 3-5 centimetrų pakulnę.
