Ar raumenys pasiruošę?
Pirmiausia, patartina pasitikrinti, ar jūsų raumenys pasiruošę kalnų slidinėjimui.
„Atsistokite ant vienos kojos ir pritūpkite. Jeigu jūsų kelias pasisuko į kurį nors šoną arba per daug į priekį – kol kas jūs nesate pasiruošęs slidinėti, – perspėjo „Ortopedijos technikos“ kineziterapeutas V.Petrauskas. – Raumenis galima pastiprinti užsiimant lygumų slidinėjimu. Tai puikus būdas pasiruošti kalnuotoms vietovėms.“
Žmogaus raumenynas, sąnariai turi būti paruošti fiziniam krūviui, tad slidinėjimui būtina ruoštis iš anksto.
Pasak gydytojo ortopedo traumatologo Gintauto Pociaus, slidinėjimas reikalauja fizinio pasiruošimo. Žmogaus raumenynas, sąnariai turi būti paruošti fiziniam krūviui, tad slidinėjimui būtina ruoštis iš anksto. Pradedantiesiems mokytis slidinėti derėtų su profesionaliu treneriu.
Prieš slidinėjant patartina atlikti tikslinę mankštą, kurios metu sutvirtėtų nusilpę raumenys ir atsipalaiduotų įtempti. Dažniausiai žmonėms reikia atpalaiduoti čiurnos sąnarį bei sustiprinti raiščių ir sausgyslių sistemas, stabilizuoti kelio sąnarį, taip pat sustiprinti kelį supančius raumenis. Dažnai kelias yra per daug mobilus, nors turėtų būti stabilus. Mankšta kiekvienam žmogui turėtų būti sudaryta individualiai, tad patartina kreiptis į specialistą, kuris įvertins, ar žmogus yra pasiruošęs kalnų slidinėjimui, kiek jam reikės laiko norint pasiruošti slidinėti bei ką reikėtų daryti.
Jei nespėjote sustiprinti raumenų, padėtį gali pataisyti teipavimas. To jus gali pamokyti bet kuris kineziterapeutas.
Labai svarbu atsakingai pasirinkti inventorių: slidinėjimo aprangą, šalmą, apsaugas bei profilaktinės priemones. „Jokiu būdu nepamirškite užsidėti šalmo, specialių pirštinių. Kai kuriais atvejais, esant ekstremalesniems nusileidimams nuo kalno ar atliekant triukus, būtina dėvėti stuburo, sąnarių apsaugas“, – pataria gydytojas ortopedas traumatologas G.Pocius.
Prieš kelionę derėtų pasirūpinti ne tik slidinėjimo apranga ir apsaugomis, bet ir profilaktinėmis priemonėmis – kelio ir čiurnos įtvarais. Pažeidus meniską ar plyšus raiščiams, gali prireikti kelio sąnario sutvirtinimo. Tokiu atveju kelio įtvaras tampa nepakeičiama pagalba. Patempus čiurnos sąnario raiščius, sausgysles, esant sumušimams ir mėlynėms geriausiai gelbėja čiurnos sąnario įtvaras, atliekantis stabilizuojančią funkciją.
Kaip pastebi gydytojas ortopedas traumatologas G.Pocius, dažniausiai traumos įvyksta dėl galimybių pervertinimo. „Visada įvertinkite savo ir šalia šliuožiančiųjų galimybes. Pasirinkite jūsų galimybes atitinkančią, ne per sudėtingą trasą, pasirinkite tinkamą šliuožimo greitį, venkite susidūrimų su kitais slidininkais“, – pataria G.Pocius.
Kaip apšilti?
Prieš kalnų slidinėjimą, kaip ir prieš bet kokį kitą sportą, norint išvengti traumų, būtina atlikti apšilimą.
„Apšilimas truks tik 15–20 minučių, tačiau tai padės išvengti traumų, dėl kurių vėliau gali reikėti reabilitacijos, galinčios užtrukti net iki pusės metų“, – pasakoja kineziterapeutas.
Specialistas apšilti pataria su elastinio pasipriešinimo gumomis, su kuriomis apšildysite kojas bei visą kūną ir taip sumažinsite traumų tikimybę.
Apsiriškite kojas su kilpa, atsistokite ant vienos kojos, lengvai pritūpkite ir tarsi spirkite į priekį, į šoną ir atgal. Pratimą kartokite kelis kartus, kaskart greitinant spyrį ir stengiantis jį paversti kuo stipresniu.
Apšilti galite ir be specialių gumų. Prajudinkite sąnarius: keliolika kartų pasukite liemenį į vieną pusę ir į kitą.
Atsistokite ant vienos kojos, pakeltoji – sulenkta per kelį. Sulenktą ir iškeltą koją sukite į šoną ir pastatykite ant žemės. Judesį atlikite 10–15 kartų, tą patį atlikite su kita koja.
Atsistokite tiesiai, kojos suglaustos. Pasiimkite už kelių ir atlikite sukamuosius judesius į vieną ir į kitą puses.
Švelniai, sukamaisiais judesiais prajudinkite kaklą, sukamaisiais judesiais prajudinkite pečius, alkūnes, riešus, čiurnos sąnarius.
Kelias minutes lengvai pabėgiokite.
Atsistokite ant vienos kojos, užsimerkite ir taip pastovėkite apie 10 sekundžių. Tai padės apšilti jūsų čiurnos sąnariui, išvengti išnirimų ar čiurnos raiščių plyšimų.
„Apšilimas nėra tempimo pratimai, kaip daug kas galvoja. Tai turi būti tokie judesiai, kurie suaktyvintų širdies darbą ir leistų sąnariams sušilti bei prasijudinti, kad raiščiai ir sausgyslės taptų elastingesni ir galėtų atlikti savo funkcijas“, – pasakoja kinieziterapeutas.
Kokios dažniausios traumos?
Dažniausiai pasikartojančios traumos slidinėjant – sumušimai ir raumenų traumos, kelio sąnario traumos, kai traumuojamas meniskas. Kelio meniskas įplyšta, kai sąnariui tenka didelis, staigus apkrovimas, darant staigius judesius (dažniausiai sukamuosius) ar nuo staigaus smūgio į kelio sąnario šoną.
Pažeidus kelio meniską, kamuoja nemalonus kelio skausmas. Kitą dieną po sužeidimo sąnarys patinsta, skauda kelį. Skubiam gydymui tinka ramybė, šaltis, sąnario fiksavimas elastiniu bintu ar įtvaru, kojos pakėlimas. Kurį laiką nesportuojant, kelio skausmas ir tinimas sumažėja, tačiau, pradėjus aktyviau judėti, negalavimai atsinaujina. Meniskas neturi maitinančių kraujagyslių, todėl negali pats sugyti: dažnai tenka operuoti ir meniską susiūti ar pašalinti atplaišas.
Slidinėjimo metu dažnai nukenčia ir raiščiai. Atsiradusi kraujosruva perspėja apie kelio raiščio plyšimą, o nuolatinis aštrus skausmas signalizuoja apie kaulų lūžį.
Susimušus tam tikrą kūno dalį ar pasitempus raumenis, medikų pagalba – nebūtina. Tačiau įvykus kaulų lūžiams, raiščių plyšimui, kelio sąnario traumoms, neišvengiamas rimtesnis gydymas. Kelio sąnario traumoms diagnozuoti (jei sužaloti raiščiai, meniskai) prireikia magnetinio rezonanso tyrimo, kuris parodo „minkštųjų“, ne kaulinių sąnario struktūrų sužalojimus. Sunkesnių kelio sąnarių traumų atveju (pavyzdžiui, trūkęs kelio sąnario raištis) reikalinga operacija, sveikimo procesas gali užtrukti iki pusės metų.
Slidininko vaistinėlėje turėtų būti:
- Vaistai nuo skausmo;
- Vaistai nuo peršalimo;
- Tepalas nuo raumenų skausmo;
- Tepalas nuo sumušimų, uždegimų (dėl traumos);
- Priemonės nuo nušalimo;
- Kelio įtvaras;
- Čiurnos įtvaras;
- Elastinis bintas.