Jogos pagalba bandoma atrasti laiko sau
Kuo patraukli joga mūsų laikų žmonėms? Dažnas, pervargęs nuo gyvenimo tempo ir streso, su jogos pagalba ieško ramybės, atsipalaidavimo, kiti sprendžia fizinės sveikatos problemas.
Gyvename nugaros, sprando, pečių juostos skausmų laikais – dėl to kaltas mūsų gyvenimo būdas, nes daug sėdime, mažai judame ir ne visada sveikai maitinamės ir ilsimės. O jei jau pradedame sportuoti, tai dažnai iki devinto prakaito, ir nebūtinai pasitarus su profesionalais apie tai, kas tinka, o kas – ne.
„Susiruošus į sporto klubą ar jogos centrą vertėtų pirmiausia išsitirti problemines organizmo vietas ir pasitarti, kas labiau mums tiktų, – sako kineziterapeutė Radvilė Bautronytė. – Matau daug atvejų, kai žmonės, pasirinkę netinkamą sporto šaką (ypač vyresniame amžiuje), pasidaro daug žalos.
Pavyzdžiui, gauna naują disko išvaržą arba padidėja jau esamos disko išvaržos išsiliejimas į stuburo nervinį kanalą. Noras maksimumo kuo greičiau, kuo mažesnėmis pastangomis sukelia traumų, kurios paveikia visą likusį gyvenimą“, – teigia kineziterapeutė.
Joga kenkia mūsų raiščiams
Populiarėjant jogai, kuri laikoma sveikatą atkuriančiu ir visapusiškai naudingu užsiėmimu, akcentuojama jos teikiama nauda, estetika, lankstumas, tačiau labai mažai kalbama ar rašoma apie šešėlinę jogos pusę – žalą sveikatai.
Tačiau tarptautiniai tyrimai atskleidžia, kad joga yra priskiriama prie sporto šakų, sukeliančių traumų. Pasak R.Bautronytės, ypač pavojingas stuburo ištempimas, tilteliai, išsilenkimai, stipriai ištempiantys raiščius.
„Raiščiai sudaryti iš kolageno skaidulų, kurios ištemptos jau nebegrįžta į pradinę padėtį. Dabartinių laikų problema – pernelyg didelis tarpsegmentinis stuburo slankstelių laisvumas – raiščiai yra pernelyg laisvi, „ištampyti”, ir dažnai šis segmentas labai stipriai „persidirba”, arba hipomobilumas, kuomet stuburo slankstelis yra visiškai nejudrus, dažnai lydimas ir osteofitinių ataugų, osteochondrozės.
Per skausmą ištampomi raiščiai jau nebegrįžta į pradinę savo padėtį, ir labai dažnai tie segmentai, pavyzdžiui, disko išvaržos atveju, spaudžia nervines šakneles“, – sako R.Bautronytė.
Ji akcentuoja, jog atliekant jogos pratimą labai smarkiai ištempiamas nervas – ypač uždegimo metu, kai jis ir taip nuolat dirginamas. Tempiant nervą kyla dar didesnis skausmas. Didelis krūvis jogos asanų metu tenka ir riešams, kurie ir taip gauna nemenką apkrovą dirbant kompiuterio pele ar klaviatūra. Kenčia ir pečių zona, kurioje yra didžiulis nervinis rezginys, išeinantis iš kaklo.
Gali pakenkti regėjimui
„Jogoje akcentuojamas stiprus dubens išstūmimas į priekį. O tai itin nefiziologiška, nes tuomet dar labiau kūprinamės ir kaklas išsikiša į priekį. Žmonėms, dirbantiems sėdimą darbą, tokia poza tik pablogina sveikatos būklę“, – tvirtina kineziterapeutė.
Mokslininkai pabrėžia, kad žmonėms, turintiems nesveikas akis, praktikuojant jogą gali pablogėti regėjimas. Sergantiems glaukoma reikėtų vengti jogos – ypač vadinamosios advanced jogos, kai stovima ant galvos arba ant riešų. Tokių užslėptų dalykų nepropaguoja komercija, tad žmonės beveik nieko apie tai nežino.
Populiarėja įvairios jogos formos – tokios kaip šilumos ir karščio joga, tačiau ji nėra tinkama žmogui, kenčiančiam nuo uždegimo. „Esant uždegimui mums atrodo, kad karštis atpalaiduoja ir padeda, tačiau tai trunka tik pirmąsias valandas.
Mokslininkai pabrėžia, kad žmonėms, turintiems nesveikas akis, praktikuojant jogą gali pablogėti regėjimas.
Bet kaip tai paveiks mūsų sveikatą aštuonių valandų ar savaitės laikotarpiu? Didindami karštį dar labiau skatiname patį pablogėjimą. Tai labai apgaulinga, įvyksta placebo efektas, mums tikint, kad tokia praktika gelbsti“, – teigia R. Bautronytė.
Žmonės neinformuojami apie galimą žalą
„Žmonėms stinga kritinio mąstymo“, – teigia R. Bautronytė. Daug kas, norėdamas pabėgti „nuo savęs“, praktikuodamas jogą ir meditaciją, atranda laiko sau. „Jogoje akcentuojamas kvėpavimas ir jo nauda, tačiau propaguojamas tik kvėpavimas pilvu arba krūtine, ir tai nėra gerai. Kvėpavimas turi būti mišrus.
Čia daug reklamos, bet atlikti stambūs moksliniai tyrimai, apklausiant 10 000 joga užsiimančių žmonių, atskleidžia apie pažeidžiamas sąnarių ir raiščių struktūras, taip pat regėjimo pablogėjimą.“
JAV ir Europa šiuo metu išgyvena jogos pakilimą: kuriasi daugybė jogos mokyklų, studijų, centrų. Tačiau ar Šiaurės pusrutulio šalių gyventojams tinka joga, kilusi Indijoje, kurioje vyrauja karštas klimatas? Mūsų gyvenimo būdas ir mityba skiriasi nuo indiškojo, kurio tradicijas perimame visiškai nesusimąstydami apie pasekmes.
Mūsų platumų žmonių raiščiai kitokie nei indų
„Indija yra skirtingoje klimato zonoje, jos gyventojų raiščių struktūros skiriasi nuo europiečių. Šilumoje jos paslankesnės, tuo tarpu šiaurėje gyvenančio žmogaus organizmas į bet kokį didesnį ištempimą reaguos kaip į pavojų.
Indija yra skirtingoje klimato zonoje, jos gyventojų raiščių struktūros skiriasi nuo europiečių.
Raiščių elastingumas mažesnis, nes jis traukiasi šaltame klimate. Fiziologiškai nesame sukurti jogai“, – tvirtina specialistė. Ji siūlo pasirinkti pilatesą, kalanetiką, kadangi šiose sporto šakose daugiau orientuojamasi į stabilizatorių stiprinimą, siekiant, kad stuburas nebūtų hipermobilus.
„Geriau identifikuoti savo problemas ir stiprinti raumenis būtent tose vietose. Taip nekalbėčiau, jei nebūčiau susidūrusi su jogos meistrais, kurie dažni mano lankytojai dėl atsiradusio raiščių laisvumo. Kai raiščiai išsitampo, jų nebesutrumpinsi. Aišku, galima juos trumpinti chirurginiu būdu, pavyzdžiui, kelio raiščius. Beje, lankantys jogą turi problemų ir dėl nugaros, tad jogos nerekomenduočiau.“
Susiruošusiems praktikuoti jogą R.Bautronytė siūlo pasverti visus „už“ ir „prieš“, atkreipti dėmesį į jogos meistrų kvalifikaciją bei gebėjimą įvertinti kiekvieno kliento sveikatos būklę. Tuomet gal ir traumų įvyks mažiau.
„Nežinau, ar jogos meistrams keliami medicininio išsilavinimo reikalavimai, bet jie privalo žinoti anatomiją, fiziologiją, kūno biomechaniką, judesio valdymo modelius ir kt.“ – teigia R.Bautronytė.
„Žmonės trokšta pabūti su savimi, tad jei skirtų laiko ne jogai, o pasivaikščiojimui, pratimams, o likusį pusvalandį – maldai ar kitokioms veikloms, jie tik laimėtų“, – pokalbį baigia kineziterapeutė.
