Vaikų sveikata prasideda stipriame ir sveikame kūne
Pasak specialistės, rekomenduojama, kad sportas ir aktyvi veiklą kiekvieną vaiką lydėtų nuo ankstyvos vaikystės. R.Medvedevaitės teigimu, kad ir kokią sporto šaką ar popamokinius užsiėmimus jis pasirinktų, treniruotėse sustiprins raumenis ir kaulus, širdies ir kraujagyslių sistemą, gerins savijautą ir kognityvines funkcijas, padės pamatus savo kūno raštingumui bei taisyklingai laikysenai ir bendrai sveikatai, tad ateityje bus lengviau išvengti sėdimo gyvenimo būdo keliamų problemų. „Pradinukams svarbu dūkti, tad reikia atrasti veiklą, kurioje jiems būtų smagu, kur jie didelėje grupėje daug lakstytų, siaustų. Mažame amžiuje judėjimas pirmiausiai turi būti smagus, o judesių taisyklingumas epizodiškai turėtų būti mokomas perpinant tai su įdomiomis veiklomis. Tuo tarpu paauglystėje jau galima pradėti galvoti apie tikslingus pratimus, atlikinėti juos ant kilimėlio ir mokytis judesių išbaigtumo, profesionalumo“, – tikina pašnekovė.
Anot jos, jei vaikas yra linkęs į netaisyklingą laikyseną, svarbiausia jokiu būdu nesiūlyti jam dėvėti laikyseną koreguojančių priemonių, tokių kaip specialios liemenės ar voriukai. „Tai yra beveik tas pats, kas sveikam žmogui duoti ramentus, neleidžiant vaikščioti pačiam. Šios priemonės ne tik nepadeda, bet ir pablogina situaciją, nes žmogus nesimoko pats valdyti savo kūno. Ilgainiui tos kūno struktūros, kurios mus turėtų laikyti taisyklingoje padėtyje, tik dar labiau silpsta, nes nėra naudojamos“, – teigia R.Medvedevaitė.
Niekuomet nesportavusius tenka mokyti valdyti savo kūną
Jei vaikystėje sportine veikla užsiimta nebuvo, o šiandien, praėjus kelioms dešimtims metų, tenka ieškoti pagalbos dėl patiriamų nugaros skausmų ar netaisyklingos laikysenos, specialistė rekomenduoja pirmiausiai kreiptis į kineziterapeutą, kuris įvertins bendrą kūno būklę ir pasakys, ką daryti toliau. „Galbūt jums užteks lankyti bendro pobūdžio mankštas, o galbūt prireiks individualių treniruočių, kurių metu mokysitės valdyti, jausti savo kūną. Didžiausia problema su vaikystėje nesportavusiais ir yra ta, kad jiems tenka pradėti nuo pačių pagrindų – judesių valdymo“, – pasakoja specialistė. „Jei niekuomet nejudėjote, tikėtina, jog neturite kūno raštingumo ir nežinote, kaip valdyti atskiras jo dalis. O bent kažkokį sportinį užsiėmimą vaikystėje lankęs žmogus geriau supranta ir jaučia esminius judesio principus. Pavyzdžiui, jei jam liepi įtraukti pilvą, jis akimirksniu supranta, ką turi padaryti“, – teigia R.Medvedevaitė.
Pasak moters, pirmojo susitikimo su klientu metu situacija visuomet yra įvertinama atliekant funkcijų judesių testus, kurie parodo, kaip žmogus atlieka pagrindinius judesius, tokius kaip pritūpimas, atsispaudimas ir kt. „Funkcinių judesių testo metu paprašau žmogaus atlikti paprastus judesius ir stebiu, kaip jis juos atlieka, įvertinu, ar yra kažkokių trūkumų, kuriuos būtų galima taisyti. Pagal tai ir kitus faktorius atitaikome reikiamus pratimus. Pavyzdžiui, žmogui atliekant pritūpimą vertinu galvos, pečių, rankų, nugaros, dubens padėtis, stebiu, ar stuburas apvalėja, ar yra tiesus, ar keliai juda į išorę, ar į šonus, kaip padedamos pėdos, paskirstomas svoris“, – pasakoja pašnekovė ir priduria, jog tokio pobūdžio testas apie žmogaus fizinę būklę specialistui gali pasakyti itin daug.
Pati paprasčiausia judėjimo forma – pasivaikščiojimas
Kineziterapeutė pažymi, jog besikreipiantiems dėl varginančių nugaros skausmų visuomet rekomenduoja pirmiausia padidinti fizinio aktyvumo kiekį. „Pilatesas, kalanetika, bendrosios mankštos, skirtos nugarai – beveik viskas tinka. Svarbu pradėti judėti , o tuomet stebėti, ar tai padeda susidoroti su skausmais, ar kaip tik pablogina situaciją. Jei padėtis blogėja – reikėtų kreiptis į specialistą konsultacijai“, – tikina ji.
„Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja suaugusiems žmonėms aktyvia veikla užsiimti bent 150 min. per savaitę. Tai turėtų būti vidutinio intensyvumo veiklos – spartus ėjimas, lengvas bėgimas ir kt. Galimas ir kitas variantas – 75 min. per savaitę, tačiau tokiu atveju veikla turėtų būti aukšto intensyvumo. Savo klientams visuomet siūlau šių bendrųjų rekomendacijų laikytis. Su jais drauge ir skaičiuojame, kiek laiko žmogus natūraliai paskiria pasivaikščiojimams, kiek kažkokiai kitokiai aktyviai veiklai. Galbūt jis jau lanko tam tikras treniruotes, pavyzdžiui, krepšinį. Ir, kai matome bendrą laiko sumą, deriname treniruočių grafiką. Mažiau natūraliame gyvenimo ritme judantiems tenka pas mus ateiti porą kartų per savaitę, aktyvesniems pakanka ir vieno“, – pasakoja R.Medvedevaitė ir priduria, jog visiškai nejudantiems siūlo turimą laisvą laiką paskirti pasivaikščiojimams. Anot specialistės, tai – pati lengviausia ir aiškiausia judėjimo forma, suprantama net nieko bendro su aktyviu gyvenimo būdu neturėjusiems. Taip pat, visiems prieinama, nes nieko nekainuoja, nėra sunki ar sudėtinga.
