Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kita mirčių prie vairo pusė: sveikatos bėdų kamuojami autobusų vairuotojai dirba, nes reikia išgyventi

Sausio 30-ąją iš Vilniaus autobusų stoties į Akmenę išvykęs autobusas netrukus rėžėsi į medį – vairuotojas mirė prie vairo. Tai nėra pirmoji ir paskutinė tokia mirtis. Kodėl vairuotojas miršta prie vairo, taip sukeldami pavojų dešimtims kitų žmonių gyvybių? Atsakymas, kodėl net ir turėdami sveikatos problemų vairuotojai tolau dirba savo darbą, paprastas – už darbdavio durų stovi pulkas jaunesnių kandidatų. Būtent tai darbingo amžiaus, bet sveikatos problemų turinčius vairuotojus ir verčia nutylėti apie savo ligas.
Autobuso avarija ties Mindaugo ir Punsko gatvių sankryža, Vilniuje
Autobuso avarija ties Mindaugo ir Punsko gatvių sankryža, Vilniuje / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Vilniuje prie vairo sukniubo ir mirė pusamžis vairuotojas. Jo vairuojamas tarpmiestinis autobusas trenkėsi į medį. Atsitiktinumo dėka vairuotojo gyvybė užgeso mieste, o ne magistralėje.

Vairuotojai savo sveikatos būklę vertina atsainiai

Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas Vilius Mitka įvardijo dažniausiai vairuotojus kamuojančias profesines ligas. Mediko teigimu, vairuotojai turėtų nuolat sekti savo sveikatos būklę, ir ja rūpintis kur kas dažniau, nei reikalauja darbdavys.

„Vairuotojo profesija, kas be ko, yra labai atsakinga ir reikalauja tokio paties atsakingo požiūrio į sveikatą. Dažniausiai pasitaikančios autobusų vairuotojų ligos – širdies sutrikimai, kraujagyslių ligos ir padidėjęs kraujospūdis. Šiuos sveikatos sutrikimus įtakoja nuolatinė įtampa ir didelė atsakomybė, slegianti vairuotojus. Vairuotojų darbo grafikai ne visada yra palankūs jų sveikatai. Tenka keltis anksti, važiuoti ilgus atstumus, aptarnauti keleivius. o jei naktį kamavo nemiga ir žmogus nepailsėjo, į reisą jam vis tiek tenka vykti. Juk darbdaviui nepasakysi, kad naktį nesimiegojo“, – sakė V.Mitka.

Tomo Markelevičiaus nuotr./Vilius Mitka
Tomo Markelevičiaus nuotr./Vilius Mitka

Greitosios medicinos pagalbos stoties vadovo teigimu, dažnai vairuotojai apie savo ligą žino, tačiau nesiima jokių priemonių. Dar blogiau – kai kurie vairuotojai savo sveikatos būkle nesirūpina visai. Tuomet pats vairuotojas negali adekvačiai įvertinti, kuo gali pasibaigti staiga atsiradęs galvos svaigimas ar silpnumas.

„Jei prie vairo pradėjo darytis silpna, nedelsiant sustokite. Išlipkite iš autobuso, įkvėpkite gryno oro, pasimankštinkite. Net ir silpniausių nervų keleiviai šią situaciją supras, nes nė vienas nenorės, kad staiga užgestų bevažiuojančio autobuso vairuotojo gyvybė. Patiems vairuotojams rekomenduoju sužinoti kuo daugiau apie savo sveikatą. Tuomet galima pasiruošti netikėtam jos sušlubavimui ir greitai reaguoti į organizmo būklės pasikeitimus“, – pasakojo V.Mitka.

Padėti gali ir keleiviai

Neretai vairuotojo negalavimas prie vairo keleivius išgąsdina ir pastarieji nebežino, ko imtis. Šioje situacijoje keleiviai raginami kuo greičiau pradėti pokalbį su vairuotoju.

„Keleiviai, pamatę, kad autobusas mėtosi po kelią, važiuoja nebe ten, kur turėtų, o vairuotojas lyg būtų susiėmęs už širdies ploto, turėtų nedelsiant pasiteirauti vairuotojo apie jo sveikatos būklę. Tą daryti reikėtų labai atsargiai ir šių dalykų vairuotojo paklausti labai subtiliai. Gali būti, kad paūmėjusi liga išprovokuos vairuotojo dirglumą, todėl keleiviai turėtų nekelti panikos, o ramiai pasiūlyti vairuotojui sustoti ir atsikvėpti“, – pasakoja V.Mitka.

Tomo Markelevičiaus nuotr./Panevėžio autobusų stotyje
Tomo Markelevičiaus nuotr./Panevėžio autobusų stotyje

 Jei vairuotojo būklė tampa kritiška, nedelsiant kvieskite medikus. Neišsigąskite ir nesipiktinkite, kad jums bus užduota daug klausimų.

Vos tik gavus skambutį, į vietą yra išsiunčiama medikų brigada, o operatorė dar tikslina aplinkybes ir detales, kurias perduos į pagalbą jau skubančiam medikų ekipažui.

Žvitri medicininės komisijos akis

Panevėžio autobusų parko generalinis direktorius Rimantas Petukauskas sako, kad į vairuotojo vietą pretenduojantis kandidatas pirmiausia turi atitikti medicininės komisijos reikalavimus.

Anot autobusų parko vadovo, pirmasis išbandymas būsimo vairuotojo laukia prieš įsidarbinant, o vėliau kartojamas kas vienerius ar dvejus metus, atsižvelgiant į vairuotojo sveikatos būklę.

Dažniausiai vairuotojams pasireiškia aukštas kraujo spaudimas, vadinamieji hipertonijos požymiai.

„Pagal darbų saugos kanonus vairuotojai, prieš pradėdami dirbti, turi pereiti atskirą medicinos komisiją. Kadangi jie yra profesionalai, turintys D kategoriją, jiems yra kur kas griežtesnė komisija. Vairuotojai – mėgėjai gali gauti pažymą iš šeimos gydytojo, bet mūsų vairuotojams išduodamos specialios knygelės, kuriose surašyti darbo rizikos faktoriai. Tokia patikra periodiškai vykdoma kas dvejus metus. Jei vairuotojas turi problemų su sveikata, jam periodiškumas gali būti pakeistas į vienerius metus. Dažniausiai vairuotojams pasireiškia aukštas kraujo spaudimas, vadinamieji hipertonijos požymiai. Tuomet leidimas dirbti išduodamas metams ir vairuotojas siunčiamas gydytis. Būna, kad komisija dirbti nebeleidžia. Tuomet tokį vairuotoją tenka atleisti, arba jam pasiūlyti kitas pareigas, nesusijusias su vairavimu“, – pasakojo Panevėžio autobusų parko generalinis direktorius.

Tomo Markelevičiaus nuotr./Rimantas Petukauskas
Tomo Markelevičiaus nuotr./Rimantas Petukauskas

Pasak vadovo, jei yra įtarimas, kad vairuotojui sveikatos sutrikimai paūmėjo, tikrintis sveikatos jis siunčiamas net ir nelaukiant termino, kada tikrintis sveikatą bus privalomą pagal darbo saugos taisykles.

Medicininė patikra Panevėžio autobusų parke vykdoma ir kiekvieną dieną. Į reisą susiruošęs vairuotojas prieš išvažiuodamas turi apsilankyti pas kvalifikuotas medicinos seseles, kurios patikrina ne tik vairuotojo blaivumą, bet, požymiams esant, ir kraujo spaudimą.

Pasak Panevėžio autobusų parko vadovo, labai retai, bet būna ir tokių atvejų, kad dėl padidėjusio kraujo spaudimo vairuotojas ta dieną nėra išleidžiamas dirbti.

Tomo Markelevičiaus nuotr./Panevėžio autobusų stotyje
Tomo Markelevičiaus nuotr./Panevėžio autobusų stotyje

„Reikia pasidžiaugti ir tris kartus pabelsti į medį, bet mūsų įmonėje dar nebuvo tokių atvejų, kad vairuotojas nualptų ar mirtų kelyje. Tačiau juk būna, kad ir vairuotojas – mėgėjas neva užmiega prie vairo ir žūva, o vėliau paaiškėja, kad jis mirė dar iki avarijos, sustojus širdžiai“, – sakė R.Petukauskas.

Prieš kurį laiką vairuotojo gyvybė buvo užgesusi ir Panevėžio autobusų stotyje, tačiau darbo metu mirė ne Panevėžio autobusų parko darbuotojas, o privatus vežėjas.

Panevėžyje autobusų vairuotojų amžiaus vidurkis siekia 50-55 metus

Panevėžio autobusų parko direktorius R.Petukauskas paskaičiavo, kad jo vadovaujamoje įmonėje miesto ir tarpmiestinių maršrutų vairuotojų amžiaus vidurkis svyruoja tarp 50 ir 55 metų.

Turime vieną vairuotoją, kuriam šiuo metu yra 70 metų ir medicinos komisija be jokių priekaištų jam suteikė teisę dirbti dar dvejus metus.

Pastaruoju metu amžiaus statistiką pakoregavo priimti keli jauni vairuotojai. Skaičiuojama, kad įmonėje šiuo metu dirba 15 jau pensinio amžiaus sulaukusių vairuotojų.

„Mūsų vairuotojų amžiaus vidurkis – gana didokas. Norinčių įsidarbinti vairuotojų yra daugiau, nei mes galime priimti. Taip, palaipsniui keičiasi kartos, tačiau tas procesas vyksta lėtai. Vyresni vairuotojai dirba, jie, kaip sakoma, „įsidirbę“, nėra pagrindo jų atleisti, jei įveikiamas medicininės komisijos barjeras. Turime vieną vairuotoją, kuriam šiuo metu yra 70 metų ir medicinos komisija be jokių priekaištų jam suteikė teisę dirbti dar dvejus metus. Jis Panevėžio autobusų parke dirba 50 metų, kai pats parkas gyvuoja 55 metus. Čia visų kartų, visų laikų rekordas“, – kalbėjo R.Petukauskas.

Tomo Markelevičiaus nuotr./Panevėžio autobusų stotyje
Tomo Markelevičiaus nuotr./Panevėžio autobusų stotyje

Už darbo grafiko pažeidimus gresia baudos

Pasak R.Petukausko, vairuotojų darbo laikas – griežtai reglamentuotas. Taisyklės numato, kad tarp pamainų vairuotojas turi ilsėtis ne mažiau 11 valandų. Išdirbęs penkias dienas vairuotojas turi ilsėtis ne mažiau 36 valandų. Miesto maršrutuose vairuotojas ne vėliau, kaip po 4,5 valandos turi turėti pertrauką.

„Kai sudarinėjame mėnesio grafikus, juose numatytas paros, savaitės poilsio metas, laikas papietavimui. Darbo režimas yra griežtai reglamentuotas ir jokių interpretacijų čia būti negali.

Mus tikrina ir Valstybinė kelių transporto inspekcija. Jie čia atėję pirmiausia žiūri į darbo grafikus. Lyginama, kaip vairuotojas turėtų dirbti ir kokia situacija yra realybėje. Viskas atsispindi tabeliuose. Tarpmiestinių ir miesto maršrutų vairuotojų autobusuose yra analoginiai ir elektroniniai tachografai, kurie fiksuoja duomenis apie važiavimą, poilsį ir tuomet jau nieko nesuklastosi. Jeigu yra neatitikimų, skiriamos didžiulės baudos. Pirmiausia man. Kitą savaitę pas mus ateina darbų saugos specialistai. Aš esu įsitikinęs, kad jie pirmiausia žiūrės ne tai, ar dirbtuvėse yra kažkokie ten lipdukai ar kitos smulkmenos. Pirmiausia bus tikrinamas darbo laikas“, – apie griežtą tvarką pasakojo įmonės vadovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų