Apie šią ligą – kaip ją laiku atpažinti ir kokių simptomų neignoruoti, kaip sustabdyti ligos progresavimą ir kuo ilgiau išsaugoti gyvenimo kokybę – kalbame su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Krūtinės ligų, imunologijos ir alergologijos klinikos, VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovu prof. Edvardu Danila.
– Kaip pacientams paaiškinate, kas yra LOPL?
– Lėtinė obstrukcinė plaučių liga yra kompleksinė liga, nes ji apima ne tik plaučius ir bronchus, bet dėl plaučių pažeidimo ir deguonies trūkumo nukenčia visas organizmas.
Pirmasis pažeidimas įvyksta bronchuose, kai dažniausiai dėl tabako rūkymo, bronchai pradeda siaurėti (bronchai – tai „vamzdeliai“, kuriais oras patenka į plaučius). Dėl siaurėjančių bronchų sumažėja (pasunkėja) deguonimi įsotinto oro patekimas į plaučius bei oro, kuriame yra daugiau anglies dvideginio, pašalinimas iš plaučių. Antrasis pažeidimas įvyksta plaučiuose, kai dėl rūkymo išskiriamų medžiagų pažeidžiamas plaučių audinys: pradeda plyšinėti plaučių pūslelės – alveolės – ir susidaro didelės pūslės. Mediciniškai tai vadinama emfizema. Susidarius didesnėms (ar daugiau) pūslių plaučiuose, sumažėja plaučių paviršiaus plotas. Dėl to blogėja (sumažėja) deguonies patekimas iš alveolėse esančio oro į plaučiuose esančių kraujagyslių kraują.
– Kaip keičiasi žmogaus būklė ir savijauta? Kada žmogus pradeda jausti pirmuosius simptomus?
– Deja, ši liga pirmųjų specifinių simptomų neturi. Jai būdingas kosulys, bet rūkantis žmogus ir taip kosėja, todėl pagal kosulį neįmanoma atsakyti, kad tai yra ligos pradžia. Antras požymis – nuolatinis skrepliavimas. Taigi kosulys ir nuolatinis skrepliavimas yra pirmieji požymiai, sakantys, kad bronchai jau yra pažeisti.
Dažniausiai žmogus kreipiasi į gydytoją, kai pradeda trūkti oro: jis nebegali atlikti savo įprastinės ar intensyvesnės veiklos. Atsiradęs dusulys rodo, kad pažeidimas yra pažengęs.
Tad svarbu žinoti, kad ilgą raidos laikotarpį ši liga nepasireiškia jokiais sunkiais, žmogų gąsdinančiais simptomais. O tokius subtilius požymius kaip kosėjimą ir skrepliavimą dažniausiai rūkantys žmonės ignoruoja.
– Pacientą pirmieji ligos požymiai gali suklaidinti. O kaip specialistams, ar lengva atpažinti LOPL?
– Šią ligą atpažinti yra labai paprasta, jeigu gydytojas nepamiršta paciento paklausti kelių dalykų. Pirma, išsiaiškinti rizikos veiksnių. Ar žmogus rūko – aktyviai ar pasyviai? Nes ir pasyvus rūkymas, kada įkvepiama tabako dūmų aktyviai rūkant kitam – šeimos nariui ar bendradarbiui – pažeidžia plaučius. Ar nėra žalingų profesinių veiksnių? Lietuvoje tai būtų aktualu tekstilės pramonės, medienos pramonės ir kitų pramonės šakų, kurios susijusios su dulkėmis, darbuotojams.
Antra, paklausti apie klinikinius požymius – lėtinį kosulį ir lėtinį skrepliavimą. Noriu pabrėžti žodį „lėtinis“. Ne taip, kaip būna po peršalimo ar virusinės respiracinės infekcijos, kai kurį laiką, dažniausiai iki 2 mėnesių, kosima. Kalbu apie kosulį ir skrepliavimą, kurie trunka metus ir ilgiau.
Bet bėda ta, kad rūkantis žmogus nesiskundžia tuo, nes jis galvoja, kad tai yra įprasta: jeigu aš rūkau, tai savaime suprantama, kad aš turiu kosėti ir skrepliuoti. Ir jeigu gydytojas tikslingai to nepaklausia, žmogus dažniausiai tuo nepasiskundžia. Bet jeigu gydytojas paklausia ir gauna teigiamą atsakymą į bet kurį iš mano paminėtų klausimų, tada būtina pacientą nusiųsti plaučių funkcijos tyrimui, vadinamam spirometrija. Šis tyrimas, esant būdingiems klinikiniams simptomams, leidžia nustatyti, ar žmogus serga LOPL.
– Gal galite plačiau papasakoti, koks tai tyrimas ir ką jis matuoja?
– Spirometrija yra tyrimas, kuriuo žiūrima, ar nėra susiaurėję bronchai, t. y. ar per bronchus praeina tiek oro, kiek turėtų praeiti normaliai.
Bronchų susiaurėjimas būdingas ir kitai plaučių ligai – bronchinei astmai. Tačiau jai būdinga tai, kad bent jau ligos pradžioje tas susiaurėjimas yra epizodinis. Kai yra pablogėjimas ar astmos priepuolis, bronchai susiaurėja, vėliau jie vėl prasiplečia iki normalaus pločio. O lėtinei obstrukcinei plaučių ligai būdinga tai, kad bronchai susiaurėja, bet nebeprasiplečia iki normos.
Tad spirometrijos tyrimas leidžia atsakyti į klausimus, ar bronchai yra susiaurėję ir ar jie, suvartojus bronchus plečiančių vaistų, grįžta į normą.
– Kaip liga paveikia paciento gyvenimo kokybę ir kasdienį gyvenimo ritmą?
– Kadangi tai yra liga, kuri apima ne tik bronchus ir plaučius, o apima visą organizmą, papasakosiu, kaip tai atsitinka.
Dėl to, kad siaurėja bronchai ir daugiau ar mažiau pakinta plaučiai, daug mažiau deguonies patenka į kraują ir audinius bei kitus organus. Dėl šito deguonies bado, kurį patiria daugelis organų, atsiranda vadinamasis sisteminis LOPL pasireiškimas. Dažniausiai tai yra raumenų (ir skeleto raumenų, dalyvaujančių mums judant) mažėjimas ir silpnėjimas. Natūralu, kad, jeigu žmogaus raumenys silpsta ir atsiranda dusulys fizinio krūvio metu, jis nori mažiau judėti. Jeigu jis mažiau juda, tie raumenys toliau nyksta. Nykstant raumenims, pradeda retėti kaulai (randasi osteoporozė).
Taip pat dėl ilgalaikio deguonies trūkumo pradeda tirštėti kraujas – daugėja eritrocitų, kas trikdo kraujotaką. Taip dėl deguonies trūkumo trikdoma tiek galvos smegenų, tiek širdies veikla.
Visi šie veiksniai pablogina paciento gyvenimo kokybę: riboja fizinį aktyvumą, darbo našumą, apskritai galimybę dirbti, sutrikdo socialinius ir šeimyninius santykius ir t.t.
– Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad LOPL atvejų pasaulyje daugėja, mirtingumas nuo šios ligos didėja. Kodėl tendencijos ir prognozės tokios niūrios?
– LOPL yra 3-čia dažniausia mirties priežastis pasaulyje. Pirmoje vietoje – širdies ir kraujagyslių ligos, antroje – nervų ligos (insultai).
Paaiškinti, kodėl sergamumas ir mirštamumas nuo LOPL nemažėja, nėra sunku. Pagrindinė ligos priežastis yra rūkymas, o pagrindinis veiksnys, kuris užkerta kelią ligos progresavimui, yra rūkymo ar žalingų profesinių veiksnių nutraukimas. Kol kas akivaizdžių tendencijų, kad žmonės mažiau rūkytų ar kad labai pagerėtų pramonės darbo saugos priemonės ir dirbančių žmonių sąmoningumas (natūrali savisauga, reiklumas darbdaviui ir pan.), nėra.
– Tad turbūt kur kas paprasčiau šiai ligai užkirsti kelią – nerūkyti ar laiku mesti rūkyti – nei paskui ją gydyti?
– Tikrai taip. Nors gydymas yra veiksmingas, kol kas nėra įrodymų, kad kuris nors gydymas dramatiškai pakeistų ligos eigą. Kad ir kaip keistai tai nuskambės, geriausias būdas – paties LOPL sergančio žmogaus gyvenimo būdo pakeitimas, mąstysenos pakeitimas. Jis ne tik turi mesti rūkyti ir vengti žalingų veiksnių, jis turi ir mankštintis. Įrodyta, kad mankšta ir fizinis aktyvumas skatina raumenis stiprėti ir augti, tarp jų – ir kvėpavimo raumenis. Taip pat toks reguliarus tikslinis fizinis aktyvumas žmogų motyvuoja ir disciplinuoja laikytis nustatyto režimo, grūdintis, neperšalti, skiepytis nuo gripo, vengiant respiracinių (kvėpavimo takų) infekcijų.
– Ar savo praktikoje turite sėkmės istorijų, kai pažengusia LOPL forma sergantis pacientas susigrąžintų gyvenimo kokybę?
– Taip, tokių istorijų tikrai yra. Vienas iš pavyzdžių – 60 m. vyras, kuris daug metų rūkė. Ilgą laiką liga progresavo, o kai jis pateko pas mus, LOPL buvo jau sunkios stadijos. Ir nutiko toks vienas iš rečiau pasitaikančių atvejų – žmogus išgirdo, ką mes jam sakome. Pirma, kad reikia mesti rūkyti – jis tikrai metė rūkyti. Antra, kad jis privalo kasdien būti fiziškai aktyvus. Fizinis aktyvumas paskatino jį susiimti, pradėti grūdintis. Grūdinimasis geras tuo, kad žmogus tampa mažiau jautrus aplinkos temperatūros pokyčiams, rečiau peršąla ir suserga kvėpavimo takų infekcinėmis ligoms. Fizinis aktyvumas taip pat sustiprino paciento raumenis ir leido pajusti, kad žmogus gali valdyti save, kad situacija yra kontroliuojama.
Tai jeigu žmogus jaučia savo kūną, jaučia savo raumenis, gali kontroliuoti kvėpavimą, tai suteikia pasitikėjimo. Tada žmogus pradeda tikėti ir tuo, kad gydytojai sako tiesą, jog reikia vartoti vaistus reguliariai. Su liūdesiu turiu pasakyti, kad didelė dalis pacientų nevartoja vaistų taip kaip paskirta, nemeta rūkyti.
O aptariamo paciento būklė labai pagerėjo, nors pati liga niekur neišnyko, bet ji stabilizavosi, ir žmogus jaučiasi daug geriau.
Ačiū už pokalbį!
Informacija parengta, bendradarbiaujant su sveikatos priežiūros bendrove „GlaxoSmithKline Lietuva“.
Daugiau informacijos apie ligą ir jos profilaktiką rasite: http://copdchoices.gsk.com
Dėl asmeninės medicininės konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą
© 2018 GSK įmonių grupė arba licencijos turėtojas.
LT/TLY/0034/18; Parengta 2018 m. spalio mėn.
