Įprastas peršalimo ligas užgožė gripas
„Vakar buvo žiauri apgultis – 42 pacientai, kai paprastai būna 30–34. Prasidėjo gripas – daugiausia jauni žmonės, kurie turėjo eiti į darbą, bet negalėjo to padaryti. Iki Kalėdų jų beveik neturėjome, o vakar pagrindiniai simptomai, kuriais skundėsi žmonės, buvo aukšta temperatūra, kaulų laužymas, sąnarių skausmas. Gripas nuo paprasto peršalimo skiriasi staigia ligos eiga. Paprastas peršalimas prasideda po truputį – pradeda skaudėti gerklę, atsiranda sloga, nedidelė temperatūra ir po truputį savijauta prastėja.
Gripo atveju žmogus gali išeiti į darbą sveikas ir staiga pasijaučia kaip sunkus ligonis: temperatūra 38–39, kūno skausmai, silpna taip, kad tiesiog nepaeina. Vėliau prasideda kosulys, sloga ir kiti peršalimo simptomai. Taigi pajutus, kad savijauta labai staigiai pradėjo prastėti, reikia kuo greičiau į lovą“, – patarė D.Makaravičienė.
Žmogus gali išeiti į darbą sveikas ir staiga pasijaučia kaip sunkus ligonis: temperatūra 38–39, kūno skausmai, silpna taip, kad nebepaeina.
Peršalimo ligų simptomai, dėl kurių žmonės kreipiasi į polikliniką, yra įprasti – prasta bendra savijauta, temperatūra 37,2–37,4, sausas kosulys, užgulta arba tekanti nosis, gerklės skausmas.
Pasak medikės, šiemet gripas labai dažnai komplikuojasi plaučių uždegimais. Tai blogiausia komplikacija, kokia tik gali būti, ypač pavojinga silpnesnį imunitetą turintiems žmonėms. Pats gripas yra virusinė liga, antibiotikai jo gydymui neveiksmingi, padeda tik tam tikri antivirusiniai vaistai.
Iš esmės tiek gripas, tiek peršalimo ligos gydomos panašiai – simptomus mažinančiais vaistais, šiltomis arbatomis, medumi, citrina ir pan. Tačiau kai prisideda bakterinė infekcija – nebūtinai pneumonija, gali būti ir ausų uždegimas, sinusitas, – tuomet būtini antibiotikai, be jų žmogus nepasveiks.
Meškos paslaugą padarė šventės
Komplikacijų rizika paprastai priklauso nuo žmogaus imuniteto – kuo jis silpnesnis, tuo dažniau gripas pereina į bakterinės kilmės infekciją.
„Per savaitę gripo virusas turėtų praeiti. Jeigu savijauta negerėja, pavyzdžiui, išlieka kosulys, laikosi temperatūra, būtina pasirodyti gydytojui, nes labai didelė tikimybė, kad pradėjo vystytis komplikacijos.
Tačiau jei žmogus serga paprasta peršalimo liga, bet nesigydo, o toliau vaikšto į darbą, taip pat labai dažnai išsivysto komplikacijos. Žmonės, kurie peršalę neima biuletenio, yra didžiausia visuomenės problema. Jie užkrečia visą savo kolektyvą. Ateina žmogus ir guodžiasi, kad visas biuras serga, nes susirgęs kolega toliau ėjo į darbą. Susirgęs žmogus turi neiti į darbą – ir dėl savo, ir dėl aplinkinių sveikatos“, – ragino pašnekovė.
Žmonės, kurie peršalę neima biuletenio, yra didžiausia visuomenės problema.
Šeimos gydytojos teigimu, tokia poliklinikos apgultis prasidėjo tik po Kalėdų. Jos manymu, tai susiję su gyventojų migracija per šventes: žmonės susitiko su šeimomis, vyko įvairūs renginiai, susibūrimai. Užtenka vieno sergančiojo, kad jis apkrėstų krūvą šalia esančių žmonių.
„Viena pacientė taip ir sakė – šventėme su šeima Kalėdas, bet tarp mūsų buvo vienas ligonis, todėl dabar sergame visi. Vyraujantys drėgni orai taip pat palankūs virusams plisti. Todėl einant į lauką reikėtų tinkamai apsirengti, daugiau gerti šiltų gėrimų, nes sušalus mažėja organizmo imunitetas ir virusui prikibti lengviau“, – patarė D.Makaravičienė.
Vilniaus apylinkėse sergamumo mastai pasiekė epideminį lygį
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Lietuvoje iš tiesų padidėjo. 51-ąją šių metų savaitę (gruodžio 19–25 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 76,90 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 58,8 atv./10 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumo gripu rodiklis šių metų 51-ąją savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje (107,61 atv./10 tūkst. gyventojų).
Sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų/10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų peršalimo ligų atvejų.
51-ąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyti 34 asmenys. Iš jų 9 vaikai iki 2 metų amžiaus, 22 asmenys iki 17 metų amžiaus, kiti suaugusieji. Taip pat keturi asmenys gydyti intensyviosios terapijos skyriuje.
Kas yra pneumonija
Viena dažniausių gripo komplikacijų – pneumonija. Tai bakterinės kilmės plaučių uždegimas, kurio eiga nesiskiria nuo kitų bakterijų sukeltų ligų, tačiau dažniausiai būna labai sunki. Galima išskirti kelis simptomus: karščiavimas, stiprus skausmas krūtinės srityje, kosulys, dusulys, tačiau pneumokokinė infekcija neturi jai būdingų specifinių klinikinių simptomų.
Didžiausia komplikacijų rizika vaikams iki 5 metų ir vyresniems nei 65 metų suaugusiesiems, taip pat sergantiems lėtinėmis ligomis (širdies, plaučių, inkstų, kepenų ir onkologinėmis, reumatinėmis ir kitomis ligomis).
Remiantis pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl pneumokokinės infekcijos kasmet pasaulyje miršta 1,6 mln. žmonių. PSO vaikų skiepijimą pneumokokine vakcina išskiria kaip prioritetinį. Pasiskiepyti nemokamai gali ir suaugusieji, priklausantys rizikos grupėms, t. y. turintys didelę riziką susirgti šia liga.
